Akrilamidas

Akrilamidas yra galimai toksiška ir kancerogeninė medžiaga. Ir nors vieni tyrimai sieja jį su vėžiu, o kiti ne, to man užtenka pradėti domėtis. Kadangi akrilamidas randamas mūsų maiste, kyla klausimas – kaip jis ten atsiranda? Wikipedija sako, kad jis atsiranda kepant krakmolingus produktus. Jei konkretinti, reikalingi ingredientai akrilamidui yra amino rūgštis asparaginas bei cukrūs. Kuo didesnė temperatūra (prasideda nuo 120°C) ir kuo ilgesnis kepimas – tuo daugiau akrilamido. Virimas akrilamido „nepagamina“.

Kokius krakmolingus produktus mėgstam kepti?

  • Bulvės – traškučių pavidale, keptos orkaitėje, ant keptuvės, antros dienos pakeptuose cepelinuose 🙂
  • Duona – su česnaku 🙂
  • Ryžiai – rytietiškos virtuvės mėgėjams.
  • Miltiniai – blynai, makaronai

Iš esmės, visi parudavę maisto gabaliukai (tie kur skaniausi 🙂 ) turės daugiau akrilamido nei neapkepę.

Konkrečių skaičių kiek akrilamido riekia suvartoti, kad susirgti vėžiu, nėra. Pats akrilamidas maiste buvo atrastas tik prieš 10 metų. Tačiau didesni kiekiai žiurkes susargdino.

Dar akrilamido buvo rasta kavoje, džiovintose kriaušėse ir slyvose, juodose alyvuogėse, kakavos milteliuose, skrudintuose migdoluose ir pilnagrūdėje duonoje. Hm… džiovintos kriaušes… skaitom – kriaušėse ir slyvose džiovintose ~70°C temperatūre (mes džiovinamės viską iki 45°C) buvo rasta daug akrilamido. Vadinasi nebūtina kepti… Bet pažymima, kad neapdorotuose vaisiuose akrilamido nerasta.

Kaitinant cukrų akrilamidas nesiformuoja, tačiau formuojasi kaitinant medų ir uogienes.

Kepimo soda (E 501) skatina akrilamido formavimąsi žymiai mažiau nei kepimo milteliai (E 503).

Jei padariau teisingą išvadą, reikia mažiau vartoti termiškai apdorotų produktų, o jei jau vartoji, visada geriau virti. Kita vertus, anokia čia naujiena 🙂

Kaip ir visada, yra ir kita nuomonė, akrilamidas ne toks ir blogas – www.acrylamidefacts.org. Pagrindiniai pareiškimai  padaryti Dr. Ruth Kava, kuri dirba American Council for Science and Health – ne pelno siekianti įstaiga, nuo 1990 metų neskelbianti savo rėmimo šaltinių, nors pikti liežuviai plaka, kad juos remia industrija. Tai va, ponia Kava sako, kad ir asbestas ne toks pavojingas, ir daugiafruktozis kukurūzų sirupas nesukelia nutukimo (palyginam su šituo įrašu ir padarom išvadas). Heh… turėjo būti normalus įrašas, o gavosi eilinė sąmokslo teorija… Nors koks čia sąmoklas – jei parduodi kokių Pringles už 1.4 mlrd. USD per metus ir kažkas atranda nuodų tavo produkte – ne taip ir lengva pripažinti teisybę ir ne taip ir sunku paremti „teisingus“ mokslininkus :).

P.S. Ne maisto forma akrilamidas randamas cigaretėse ir herbiciduose.

Žymos:, ,

1 komentaras

  1. Moskitas sakė:

    http://en.wikipedia.org/wiki/Maillard_reaction

    apskritai geriau nieko nekepti, o naudotis kitais maisto gamybos būdais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *