Banda ir jos imunitetas

syringeSkiepų ar neskiepų kova nerimsta ir virsta (ar jau virto) religiniu karu. Regis gyvenam demokratinėje visuomenėje, kur yra apsisprendimo laisvė ir tai kokį maistą aš valgau ar kaip gydausi – yra mano atsakomybė. Kaip sakė Darvinas – ateitis parodys, kas buvo teisus :). Bet yra vienas didelis argumentas, kurį naudoja skiepų šalininkai – bandos imunitetas, kitaip tariant, socialinė atsakomybė skiepytis. Pabandom pasinagrinėti.

Bandos imunitetas yra tokia teorija, kuri teigia, kad esam tam tikram žmonių kiekiui, kuris turi atsparumą tam tikrai ligai ir negali būti nešiotojas, susirgus keliems individams liga negali plisti, nes paprasčiausiai neturi kur. Negaliu ginčytis. Jei aplink degantį medinį namą stovi mūriniai – miestas tikrai nesudegs.

Todėl skiepų šalininkai teigia, kad kadangi visuomenėje yra negalinčių būti paskiepytais (per maži, per seni ar sergantys), bandos imunitetas sumažina riziką per protrūkius jiems nukentėti. Vėlgi, labai logiška ir teisinga.

Teorija taip pat sako, kad skirtingoms ligoms reikalingas skirtingas imunizuotų kiekis, nes skiriasi užkrečiamumas, plitimo būdai ir tt. Pvz.:

  • difterija – turi būti 85% atsparių
  • tymai – 83-94%
  • kokliušas – 92-94%

Tačiau niekam nepaslaptis, kad skiepai nesuteikia 100% apsaugos ir trukmė taip pat ribota. Pabandom „patestuot“ teoriją. Paimkime dvi ligas, kurias dabar labai mėgsta linksniuoti skiepų šalininkai – tymus ir kokliušą.

Kokliušo efektyvumas, anot CDC (Centers for Disease Control and Prevention) yra 80-90% metus po paskutinės dozės (18 mėn. vaikui), kadangi mokslu reikia tikėti, imam 90%. Po 5 metų – 70%. Pala… taiga juodu ant balto parašyta, kad bandos imunitetui kokliušo atveju reikia 92-94%, o jau po 5 metų po skiepo lieka tik 70%. Kaip teigia oficialūs šaltiniai – „skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų“. Tas pats šaltinis teigia: “Kol kas Lietuvoje vakcinos šiai amžiaus grupėje dar nėra, o vaikams skirta vakcina nuo kokliušo suaugusiems netinka.”

Kitas įdomus faktas yra tai, kad nors pats asmuo ir neserga, jis vistiek gali tapti kokliušo nešiotoju. Todėl tai dar vienas smūgis bandos imuniteto teorijai.

Išvada – kokliušo masinė vakcinacija bandos imuniteto sukurti negali, nes vakcinos efektyvumas smarkiai krenta su amžiumi ir vakcinuotieji vistiek gali nešioti virusą.

Todėl nenuostabu, kad per kokliušo protrūkius serga daugiausiai skiepyti.

Gal labiau pasiseks su tymais?

CDC teigia, kad vakcinos efektyvumas yra ~95%, kas yra neblogai, ypač kai bandos imunitetui reikia 83-94%. Britai dar drąsesni ir teigia, kad efektyvumas yra >99% ir vakcinos sukuriama apsauga trunka virš 20 metų, nors kiti šaltiniai veikimo trukmės nenurodo arba sako, kad apsauga truks iki gyvos galvos. Neblogai. Nors CDC sako, kad suaugusiems gimusiems po 1957 rekomenduojama revakcinacija, kas kaip ir netiesiogiai perša nuomonę, kad skiepų galiojimas yra visgi ribotas. Žinant, kad didžioji visuomenės dalis yra suaugę ir nesiskiepija nuo vaikiškų ligų, sunku tikėtis bandos imuniteto efekto. Bet būkim optimistai ir tarkim, kad tikrai efektyvumas yra >99%, o veikimo trukmė neribota. Tik kodėl tada per protrūkius dauguma sergančių yra pilnai skiepyti? Tokių atvejų ne vienas ir ne du. Ir jei serga skiepyti, tai efektyvumas ar trukmė nėra tokie, kaip sakoma ir tikėtis bandos imuniteto negalima.

Išvada – teoriškai bandos imunitetas turėtų veikti su tymais, bet praktiškai kažkodėl neveikia.

O kaip su kitom ligom?

Difterija – apsaugos trukmė ~10 metų. Žinant, kad mažai kuris suaugęs pakartotinai skiepijasi, galima teigti, kad bandos imuniteto nėra. Beto skiepyti gali būti nešiotojais.

Kiaulytė – efektyvumas 86%, kai bandos imunitetui kaip tik reikia 75-86%. Bet čia koją kiša protrūkiai tarp skiepytų ir galimas farmacininkų melas dėl efektyvumo.

Tuberkuliozė – efektyvumas – 0-80% rėžyje, apsaugos trukmė iki 5 metų ir viskas tuo pasakyta.

Tai kurią čia maikutę rinktis? 🙂

herd_immunity_for_everyone_t_shirt-r19994788a73a4294944884c46c65691f_8nai1_512

herd_immunity_is_a_hoax

herd_immunity_t_shirts-r10e0bdea78374da98e151184a2fd8224_va6pw_512

O gal čia turėta omenyje kitas bandos savybes? 🙂

Panašu, kad bandos imuniteto teorija, nors ir skamba gerai, realybėje neveikia. Todėl skiepytis ar ne yra asmeninio pasirinkimo reikalas, pasvėrus visus už ir prieš.

 

Nesu gydytojas, neturiu medicininio išsilavinimo. Pateikta informacija yra santrauka nurodytų šaltinių. Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo rekomendacija.

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

 

Žymos:

3 komentarai

  1. Nesupratęs sakė:

    Taip ir nesupratau, ką autorius norėjo pasakyti. Ar tai, kad jeigu visi nesiskiepysim bus bent jau taip taip, ar truputį blogiau, ar tikėtinai gerokai blogiau, nes ta „banda“ visgi apsaugo nuo daugelio protrūkių? Ar aš ne taip supratau apskritai straipsnio žinutę ir tikslą?

  2. Andrius Andrius sakė:

    Vienas iš skiepijimosi argumentų yra bandos imunitetas. Mano akimis ši teorija neveikia, todėl skiepytis reikia pamatavus žalos naudos santykį.
    Dėkui už pastabą, papildžiau įrašą.

  3. GBR sakė:

    Aš irgi jau seniai svarsčiau, kad mes, visi SKIEPYTIEJI (ypač nuo „vaikiškų“ ligų) prieš 10-20 metų esam potencialūs ligoniai, nes skiepai nebegalioja… Jei būtume tomis ligomis patys persirgę, dabar būtume ramūs. O štai, mums grėsmę ima kelti mūsų pačių (neskiepyti) vaikai… Manau, kad norint gero (jei to buvo norima) tikrai buvo persistengta ir dabar ta gamtos eiga iškraipyta. Sako, kad vietoj šių „skiepais išnaikintų“ ligų dabar randasi dar ir naujų, visai nematytų, tarsi gamtoj bandytų atsistatyti kažkoks balansas… Ir tik bandydami nuo jų pabėgti, po 100 metų turėsim vakcinuotis turbūt nuo kokių 100 ligų… Ech…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *