Kinijos tyrimas – didžiausia mitybos ir sveikatos studija

naturalusbuidas_z1Pažįstamų patartas įsigijau knygą, kurios pavadinimas lietuviškai „Natūralus būdas išvengti ligų“, kas iš karto šią knygą priskiria prie eilinės sveikuolių knygos. O visai be reikalo :). Originalo kalba knyga vadinasi „China study: the most comprehensive study of nutrition ever conducted and the startling implications for diet, weight loss and long-term health“. Skirtumas yra 🙂

Knyga tikrai gera, lengvai skaitosi ir verta kiekvieno sumokėto lito 🙂

Apie autorių

Anot wiki, Colin‘as Cambell‘as yra amerikietis biochemikas, Kornelio universiteto profesorius, besispecializuojantis mitybinėje biochemijoje.  Padarė daugiau nei 300 publikacijų. Dirbo kaip vyresnysis mokslinis patarėjas Amerikos vėžio tyrimo institute. Šiuo metu yra patariamosios tarybos narys atsakingos medicinos gydytojų komitete. Vienžo, dabartinei visuomenei, kuriai reikia mokslo ir „faktų“, turėtų tikrai tikti.

Žiurkės ir vėžys

Dar prieš Kinijos tyrimą, Campbell’as susidomėjo vienu Indijos mokslininkų tyrimu: dviems žiurkių grupėms  buvo duodami aflatoksinai (vieni stipriausių natūralių kancerogenų). Skirtumas tarp grupių – vienai grupei baltymai (pieno baltymas kazeinas) sudarė 20% energetinės maisto vertės, kitai – tik 5%. Rezultate – 100% iš pirmos grupės žiurkių susirgo vėžiu, o iš antros grupės – nei viena. Vėliau antrai grupei buvo didinamas aflatoksinų kiekis, tačiau jos ir toliau nesirgo. Rezultatai buvo šokiruojantys – niekas ir pagalvot negalėjo, kad baltymas gali sukelti vėžį. Bandymų metu buvo naudojamas kazeinas. Gliutenas (kviečių baltymas) ar sojos baltymas, net ir dideliais kiekiais, nesukėlė tokio efekto.

Išskiriamos trys vėžio stadijos:

  • Iniciacija, kai vėžys „pasėjamas“ išorinio kancerogeno. Procesas beveik visada negrįžtamas. Mažesnis baltymų kiekis labai stabdo iniciaciją.
  • Promocija – augimas, „sėkloms“ virstant naviku. Ilgas procesas, gali užtrukti kelis metus. Tai sustabdomas procesas, priklausomai nuo to ar vėžiui sudaromos sąlygos daugintis. Maiste yra medžiagų, kurios skatina vėžio augimą, yra tos, kurios slopina. Nuo jų balanso ir priklauso tolesnė proceso eiga.
  • Progresija – plitimas į kitus audinius.

Baltymų poreikis

Dabartinės rekomendacijos sako, kad baltymai turi sudaryti ~10% gaunamų kalorijų. Tai gerokai daugiau, nei reikia iš tikro, tačiau šis kiekis tikrai patenkins visų poreikius. Tačiau JAV baltymų suvartojama ~15-16%, kas galimai didina vėžio riziką.

Kinijos tyrimas

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Kinijos ministras pirmininkas Čou Enlajus susirgo vėžiu. Jis įsakė pradėti platų tyrimą, kur buvo surinkta informacija iš 2400 apskričių ir (!!!) 880 mln. gyventojų. Tyrimą vykdė 650 tūkst. darbuotojų (kinai kaip visad, smulkintis neketina). Iš to gimė „Vėžio atlasas“, rodantis mirtingumo nuo vėžio Kinijoje žemėlapį. Tai leido padėti pamatus „Kinijos tyrimui“, kai buvo nuodugniai ištirti 65 provincijų žmonės (po 100 iš provincijos), jų mityba, šlapimas, kraujas, jiems prieinamo maisto kokybė ir pan.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau kaip 8000 statistiškai reikšmingų duomenų, rodančių, kokie ryšiai sieja tris kintamuosius: gyvenimo būdą, mitybą ir ligas.

Išvados

Ligos koreliavo su pragyvenimo lygiu:

Skurdo ligos (kilusios dėl nepakankamos mitybos ir prastų sanitarinių sąlygų) Prabangos ligos (kilusios dėl nesaikingos mitybos)
Plaučių uždegimas, žarnyno obstrukcija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, virškinimo ligos, tuberkuliozė, parazitinės ligos ir kt. Vėžys, diabetas, širdies ligos
  • Genetinis faktorius lemia apie 2-3% vėžio atvejų.
  • Gyvulinių baltymų vartojimas koreliuoja su vėžiniais susirgimais.
  • Kinai suvartoja daugiau kalorijų nei amerikiečiai, bet jų KMI mažesnis.
  • Sveikiausios dietos pagrindas – angliavandeniai, tačiau nerafinuoti (jokio cukraus, miltų, ir t.t.)
  • Augaliniame maiste esančios skaidulos ir antioksidantai mažina virškinamojo trakto vėžio riziką.
  • Augalinės kilmės maistas ir aktyvus gyvenimo būdas leidžia turėti normalų kūno svorį ir pasiekti genetiškai užprogramuotą lygį.

Aštuoni sveikos mitybos principai

  1. Maisto produktą sudaro daugybė veikliųjų substancijų, kurių visuma yra daugiau nei vien jų suma. Atskiri dirbtiniai komponentai niekada nepakeis natūralaus ir neperdirbto maisto.
  2. Vitaminų papildai nėra panacėja, garantuojanti gerą sveikatą. Iš esmės, pinigų švaistymas ir rizikavimas sveikata.
  3. Nė viena gyvūninės kilmės maiste randama medžiaga nėra geresnės už tas, kurias subrandina augalai. Yra keturios medžiagos, kurios randamos tik gyvūninės kilmės maiste: cholesterolis bei vitaminai A, D, B12. Cholesterolį organizmas pasigamina pats, vitaminą A pasigamina iš beta karoteno, o vitaminas D gaunamas būnant saulėje. Be to, vitaminai A ir D yra toksiški ir juos galima perdozuoti vartojant papildų pavidalu. Apie B12 nieko naujo nepapasakojo, jo pagrindinė mintis – dabartinė dirva yra nualinta, todėl nebeturi pakankamai B12.
  4. Genai savaime ligos nenulemia. Jie ima reikštis tada, kai būna suaktyvinti. Ir čia labai svarbus mitybos veiksnys – nuo jo priklauso, kokie genai, geri ar blogi, ims reikštis.
  5. Maisto produktai gali smarkiai sumažinti toksinių cheminių medžiagų poveikį.
  6. Tie patys maisto produktai, kurie padeda išvengti ligos (dar prieš ją diagnozuojant), taip pat gali ligą sustabdyti ar ją išgydyti (kai liga jau diagnozuota).
  7. Tie patys maisto produktai, kurie padeda sergant viena chroniška liga, padės ir sergant kitomis ligomis.
  8. Sveika mityba paliečia visas gyvenimo sritis. Visos atskiros dalys susijusios tarpusavyje.

Ar mėsos nevalgyti visai?

Kaip rodo Kinijoje gauti tyrimų rezultatai, kuo mažiau žmonės vartoja mėsos, tuo geresnė jų sveikata. Didžiausias teigiamas poveikis sveikatai pasiekiamas tada, kai gyvūninės kilmės maisto suvartojimas sumažėja, tačiau nėra visiškai nutraukiamas. Campbell’as visgi pataria visai nutraukti vartoti gyvūninės kilmės maistą, tačiau tai neturi tapti manija – nebus problemų, jei daržovių sriuba išvirta vištienos sultinyje ar pyrage bus kiaušinis.

Pats Campbell’as sako, kad neieškojo įrodymų, palaikančių vegetarizmą ar veganizmą. Jis pats 99% veganas nuo 1999 metų.

Kitos temos

Labai nedetalizuosiu, jei įdomu, nusipirkit knygą 🙂

Cholesterolis. Tema atskiram įrašui.

Nutukimas. Patarimai svorio metimui. Kadangi man neaktualu, labai nesigilinau.

Diabetas. Daug skaidulų (ląstelienos) ir mažai riebalų turinti dieta daro stebuklus 🙂

Autoimuninės ligos. Vėl įtariamas karvės pienas.

Kaulų, inkstų, akių ir smegenų ligos:

  • Gyvulinės kilmės baltymai skatina kalcio pasišalinimą iš organizmo.
  • Gyvulinės kilmės baltymas siejamas su inkstų akmenlige.
  • Gyvulinės kilmės maistas siejamas su geltonos dėmės degeneracija bei katarakta.
  • Gyvulinės kilmės maistas didina Alzheimerio riziką.

Tamsioji mokslo pusė, industrijos mokslas, valstybės rolė, farmacija. Apie lobizmą, industrijos spaudimą, užkulisinę veiklą, ir tt.

Mokslinis redukcionizmas. Apie tai, kai daromi tyrimai, nagrinėjantys tik vieną dalyką, bet ignoruojantys visumą. Pvz. tirtos riebalų sąsajos ir krūties vėžys, ignoruojant faktą, kad visos tiriamosios gyvulinės kilmės maisto vartojo daugiau nei šalies vidurkis. Rezultate – nerastos sąsajos tarp riebalų ir krūties vėžio.

Atkinso dietos kritika. Paprasčiausiai per mažas kalorijų kiekis, taip pat per mažai mikroelementų, reikia vartoti papildus.

Kritika

Kadangi Campbell’o mintys yra visiškai šventvagiškos (kaip čia dabar be mėsos), jis yra kritikuojamas į kairę ir į dešinę :). Pabandom apžvelgti pagrindinius „kaltinimus“.

Mercola.com

Mercola.com turi netgi kelis įrašus skirtus „Kinijos tyrimui“. Pagrindinė mintys, kritikuojančios tyrimo išvadas:

  • Tyrimas nediferencijuoja tarp natūralaus ir pasterizuoto pieno, žalios ir termiškai apdorotos mėsos. Na, natūralų pieną dar suprantu, bet žalią mėsą… 🙂
  • Pagrindiniai mėsos šaltiniai – „modernios“ fermos, šeriančios gyvulius grūdais bei medikamentais.

Mercola.com nuomone, sveika saikingai vartoti gyvūninės kilmės baltymus. O kas yra „saikingai“?

Kito mercola.com straipsnio kritika:

  • Kadangi tyrimo forma buvo stebėjimas, koreliacijos gali nesutapti su priežastim/pasekme. To neslepia ir pats Campbell’as, tačiau tyrimo su žiurkėmis rezultatais sunku ginčytis.
  • Teigiama, kad vėžys labiau koreliuoja su cukraus suvartojimu. Riebalų nekoreliavimas su vėžio mirtingumu rodo, kad mėsa nėra pavojinga. Nors regis baltymas buvo pagrinde kaltinamas. Juk JAV, kur riebalas vis dar „blogis“ ir liesa mėsa yra gėris, sveikatos problemų nemažėja. O ir cukrus įvardinamas kaip nuodingas dalykas Campbell’o knygoje.

Kita kritika

Labai plati analizė, paneigianti Kinijos tyrimo koreliacijas. Campbell’as atsako.

Ir čia irgi abejoja teiginiais bei koreliacijomis. Bėda, tik kad galima įtarti industrijos ausis, kyšančias iš po šios analizių, ką ir pastebi pats Campbell’as, atsakydamas į kritiką.

Mano nuomonė

Kaip nemėsėdis galiu būti neobjektyvus, tačiau Campbell’o išvados koreliuoja su jau beveik prieš 80 metų atrasta ir gerai pamiršta O. Warburg’o tiesa – rūgštinė organizmo terpė yra būtina sąlyga vėžiui. O gyvūninės kilmės maistas rūgština.

Į absoliučią tiesą knyga tikrai nepretenduoja, bet tai ir aiškiai įvardinama:

Do I think the China Study findings constitute absolute scientific proof? Of course not. Does it provide enough information to inform some practical decision-making? Absolutely.

Gero skaitymo!

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:, , , , ,

3 komentarai

  1. Paule sakė:

    Labai daug kritikos apie ta china study…Detaliai nesiaiskinau, bet kaip nevalganti mesos 18 metu galiu pasakyti savo patirtis po 16 metu perejus prie mazangliavendenes mitybos (daugiau paleo)
    – proteino racione padidinimas man n kartu pakele darbinguma, panaikino nerimo priepolius bei nemiga
    – smarkiai pakelus cholesterolio ir gyvulines kilmes riebaliniu ruksciu man pagyde progesterono deficita
    – beveik atsisakius grudiniu ir krakmolo produktu isgijau nuo reaktyvios hipoglikemijos, kurios priepolius kentejau kokius 5 metus.

  2. Artūras sakė:

    Atkreipiu dėmesį, jog tyrime su žiurkėmis, jos buvo šeriamos pieno produktais, ne mėsa. Pienas – tai jauniklių maistas, jame yra daug vėžiui vystytis palankaus augimo hormono.

  3. Artūras sakė:

    Beje nebūtina valgyti žalios mėsos, galima ją lengvai pakepti, pvz. vištienos krūtinėlę užtenka 3-5 min., kol mėsa pabala. Tai kur kas trumpesnis laikas, nei ją virti ar garinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *