Farmacija, skiepai ir „mokslas“

drugsVerdant diskusijomis apie skiepus, skiepų šalininkų pagrindinis argumentas yra tai, kad skiepai yra mokslo pasiekimas, todėl yra neginčijamas gėris. Drįstantys abejoti šiais išradimais įvardinami tamsuoliais. Net ir ministras Andriukaitis savo atsakyme visuomenei sako: „Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms, užkrečiamųjų ligų epidemiologiniai dėsningumai, protrūkių rizika yra pagrįsti mokslo tyrimais, nuolat atliekami nauji tyrimai ir publikuojami rezultatai„. Tačiau vienas dalykas kažkaip prasprūsta pro skiepų šalininkų akis – už mokslo stovi žmonės. Jie turi savo tikslų, lūkesčių, ambicijų. Ir… ne visada naudoja švarius metodus.

Užteko tik kelių valandų su google ir suradau kelis viešai žinomus atvejus, kai farmacininkai buvo pagauti už rankos.

Skiepai nuo AIDS

Ponas Dong-Pyou Han kūrė vakciną nuo AIDS. Tam, kad gautų 19 mln. USD finansavimą, suklastojo tyrimų duomenis. Jo ne tik kad nepasodino, bet net neatėme pavogtų pinigų :).

Merck ir kiaulytės vakcinos efektyvumo statistika

Du Merck darbuotojai apskundė savo įmonę, kad ji klastojo kiaulytės skiepų efektyvumo statistiką, tam kad „užtikrinti“ 95% efektyvumą reikalingą taip vadinamam bendruomenės imunitetui palaikyti.  Teigiama, kad JAV sumokėjo šimtus milijonų dolerių už produktą, kuris neatlieka savo funkcijos.

Gripo vakcinos tyrimai

Tūlas Ian’as Stephenson’as, tyręs gripo vakcinas, naudojo „savotiškus“ metodus – klastojo kolegų parašus, „įdarbino“ save tyrimui kitu vardu, prašė kolegų pasirašyti melagingus pareiškimus, naikino tyrimų žurnalo puslapius keisdamas naujais. Ir tai ne šiaip sau žmogelis – jis garbės gydytojas universitetinėje Lesterio (Leicester) ligoninėje ir dėstytojas Lesterio universitete. Bausmė – keturi mėnesiai. Tik ne kalėjimo, o įgaliojimų sustabdymo :). Pilnas įvykio aprašas čia.

Baxter užkrėstos gripo vakcinos

Baxter sezoninio gripo vakcina, siųsta į 18 šalių, buvo užkrėsta gyvais paukščių gripo virusais. Netyčia. Kaip įmonėje, kurios produktas yra mirtinas ar labai pavojingas dalykas, gali nebūti elementarių saugumo priemonių? Neteigiu, kad tai buvo daroma specialiai, tačiau bandau kvestionuoti jų kompetenciją.

ŽPV vakcinos tyrimas

Žmogaus Papilomos Viruso skiepo, dar kartais klaidingai reklamuojamo kaip skiepo nuo gimdos kaklelio vėžio, efektyvumo tyrimas naudoja abejotinus skaičiavimus. Gydytoja onkologė Sharlene Bidini teigia:

„Jei tyrimo autoriai norėjo nustatyti vakcinos efektyvumą, kodėl jie įtraukė mergaites, kurios nebuvo gavusios nei vienos skiepo dozės ar nebuvo turėjusios lytinių santykių?

Tyrimas lygina 1363 mergaites, 14-19 metų, laikotarpiu kai nebuvo skiepų (2003-2006 metais) su  740 mergaitėmis (2007-2010 metais) nepriklausomai nuo jų lytinio gyvenimo ar skiepijimo. 2007-2010 ŽPV buvo rastas pas 50% skiepytų mergaičių, tačiau tik pas 38.6% neskiepytų.

Pagal keturis (iš penkių) matavimus, ŽPV paplitimas tarp neskiepytų merginų buvo mažesnis.“

Oficiali tyrimo išvada buvo „šiek tiek“ kitokia: „Vakcinos efektyvumas yra aukštas“.

Autizmas ir skiepai. Ir vėl 🙂

JAV, pasinaudojus Informacijos Laisvės įstatymu, buvo paviešinta informacija, kad CDC (Centers for Disease Control and Prevention) turėjo duomenis, leidžiančius sieti skiepuose esantį timerosalį ir autizmą, miego bei kalbos sutrikimus.  Nors ta pati CDC neigė bet kokias skiepų ir autizmo sąsajas. Verta paminėti, kad ši naujiena neužsitarnavo platesnio žiniasklaidos dėmesio.

Visi besidomintys skiepais žino Andrew Wakefield’ą, žmogų kuris susiejo autizmą su skiepais ir buvo iš esmės nulinčiuotas – atimta licencija, apkaltintas melu ir t.t. Nors verta paminėti, kad nuteistas jis nebuvo. Tačiau mažai kas žino Poul’ą Thorseną, kurio tyrimai skelbė priešingai – skiepai ir autizmas yra nesusiję. Dabar jis yra kaltinamas sukčiavus ir plovus pinigus, švaisčius tyrimams skirtus pinigus savo reikmėms (namas, dvi mašinos ir t.t.). Galima sakyti, kad jo kriminalinė veikla nesusijusi su moksline, tačiau ar galima pasitikėti tokiu žmogumi?

GSK sumoka 3 milijardų dolerių baudą

Desertui – su skiepais tiesiogiai nesusijusi informacija. GlaxoSmithKline sumokėjo 3 milijardų dolerių baudą už antidepresantų naudojimo skatinimą nepatvirtintiems atvejams, už diabeto vaisto saugumo informacijos nepateikimą, ir dar keleto vaistų neteisingą marketingą. Skamba gal ir ne baisiai, bet žinant, kad čia yra didžiulė suma, kurią GSK sumokėjo savo noru, vadinasi tikrai buvo už ką ir patikimumo tokiai įmonei (kuri yra ir skiepų gamintoja) tikrai neprideda.

Pabaigai

Nemanau, kad čia yra visi abejotini skiepų atvejai. Galima prisiminti ir Vokietijos mokslininkų nenorą pripažinti TBC skiepo neefektyvumą, ar poliomielito pervadinimą kitomis ligomis, siekiant jį „nugalėti“.

Klausimas paprastas – jei tokiais būdais yra siekiama „pagerinti“ skiepų tyrimus, tai kur garantija, kad nėra slepiami galimi skiepų šalutiniai poveikiai (kaip kažkas komentavo po vienu įrašu: naujagimis susirgo meningitu, bet skiepas nebuvo apkaltintas, nors meningitas yra tarp šalutinių poveikių)? Ar tikrai galima pasitikėti farmacija ir mokslininkais?

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:,

1 komentaras

  1. VšĮ "Sveikatos link" sakė:

    Dėkojame Jums už koncentruotą informaciją šviečiant visuomenę. Tikimės, kad bent jau abejojantys padarys tinkamas išvadas, susipažinę su Jūsų straipsniu. Juk dabar yra trys grupės debatuose apie skiepus – 1) skiepyti būtina ir jokių ginčų šioje vietoje negali būti; 2) bet kokių skiepų priešininkai; 3) abejojantys – renkantys bet kokią informaciją, kad galėtų patys priimti jiems tinkamą sprendimą.
    Dar kartą, didelis AČIŪ!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *