Gyvo maisto konferencija 2013

awfSudalyvavau Ann Wigmore Fondo organizuojamoje gyvo maisto konferencijoje. Sudomino pranešėjai, o ypač T. Colin Campbel – „Kinijos tyrimo“ autorius. Bandau pasidaryti konferencijos santrauką.

Bendras įspūdis

Auditorija – iš akies apie pusė Vilniaus Kongresų rūmų salės. Organizavimas gal kiek skystokas – įrangos testavimas buvo daromas po oficialios renginio pradžios laiko. Nors pradžia ir užsivėlino, vėliau grafikas buvo pasivytas.

Kai kuriems pranešimams pritrūko vizualumo – prezentacijų. Tačiau sunku tikėtis powerpoint’ų iš garbaus amžiaus pranešėjų :).

Veikė ir mugė, tačiau mokėti 23 lt net ir už „rankomis gliaudytų“ 100g anakardžių aš negaliu 🙂

Ne visai į temą, bet nuliūdino, kad informaciją apie galimas nuolaidas gavau tik nusipirkęs bilietą, bet kadangi ne dėl kainos norėjau eiti, nieko tai įtakot negalėjo.

Ar verta buvo mokėt 130 Lt? Priklausomai nuo turimo žinių kiekio. Kadangi jaučiuosi turintis tam tikras žinias, naujienų sužinojau ne tiek ir daug. Bendrai konferenciją įvertinčiau 5/10 ir tik dėl to, kad atvyko Campbell’as.

Paulius Jaruševičius – įžanginis žodis

Galbūt nieko įspūdingo nepapasakojo, bet kelios mintys įstrigo:

  • Anot Ann Wigmore, ligos turi tik dvi priežastis – organizmo intoksikacija ir maistinių medžiagų trūkumas.
  • Kosmetika – ant savo kūno galite dėti tai, ką galite ir valgyti.
  • Nedaigintų sėklų vartojimas rūgština organizmą.
  • Kad sėkla sudygtų, ji turi pragyventi žiemos ciklą – turi išdžiūti ir sušalti.
  • Saulėgrąžų daigai yra vieni vertingiausių augalų žemėje – sultyse yra ~30% baltymų.
  • Ann Wigmore labai mėgo Rejuvelac – jį darydavo iš kopustų. Susmulkinami kopūstai, užpilami trigubu kiekiu vandens, po dviejų parų nukošiama ir geriama. Fermentai, probiotikai, vitaminai – gyvybės eliksyras :).

Colin Campbell – Whole: Rethinking the science of nutrition

Colin-Campbell„Vakaro vinis“ – tikrai pats garsiausias pranešėjas. Atrodo gal ir ne taip gerai kaip nuotraukoje, senesnis, labiau padžiuvęs. Visgi 79 metai.

Pranešimas – beveik nuoseklus pirmosios knygos atpasakojimas, t.y. gyvulinio baltymo suvarymas. Jau dariau knygos santrauką.

Bet tam tikri dalykai pasirodė verti dėmesio.

 

Gyvulinio ir augalinio maisto palyginimo lentelė

Komponentas Augalai Gyvūnai
Antioksidantai Atsiranda tik augaluose Beveik nėra
Sudėtingi angliavandeniai Atsiranda tik augaluose Nėra
Vitaminai Atsiranda tik augaluose (B12 gamina bakterijos) Beveik nėra
Riebalai 9-11% 15-20%
Baltymai 9-11% 15-20%

O perdirbtame maiste visko dar mažiau, nesvarbu ar jie augalinės ar gyvulinės kilmės.

Maisto kelias: valgis – virškinimas – pasisavinimas – transportavimas – distribucija tarp organų – funkcija – kaupimas  – pašalinimas. Kūnas koreguoja įsisavinamus maistinių medžiagų kiekius reikalingus kiekvienoje fazėje.

Jo sūnus vedė 10 dienų gydymo programa – augalinio, skanaus 🙂 maisto pagrindu (16 sveikų žmonių – tai ką čia gydyt? 🙂 ). Rezultatai:

  • Svoris krito 2,5-5 kg
  • Krito cholesterolis (bendras ir LDL)
  • Krito trigliceridai

Pasirinkimas, ką valgom, įtakoja ne tik mūsų sveikatą. Poveikis aplinkai, išlaidos medicinai, bereikalinga agresija, neteisingi tyrimai, korupcija – kiek suprantu, tai labai labai glausta jo naujos knygos „Visuma“ apžvalga :).

Buvo dar keletas baisių skaidrių apie tai, kaip viskas sudėtinga – ląstelės, fermentai, DNR. Filmas apie ląstelės medžiagų apykaitą. Įspūdinga, bet kokia šios informacijos nauda ar prasmė? Suprasti sudėtingumą ir didybę?

Vėliau vykusi klausimų-atsakymų sesija nuvylė – klausimai pakankamai primityvūs:

K: Koks rekomenduojamas maistas, kad gauti baltymų?
A: Nereikia galvoti apie tai, visame maiste baltymų yra. Organizmas pasiims reikiamą kiekį.

K: 10 metų vaika serga vėžiu, ką daryti, kaip maitintis?
A: Negaliu konkrečiai siūlyti, nesu gydytojas, bet mokslas siūlo augalinę dietą. Būdamas tikras amerikietis, Campbel’as yra atsargus su pareiškimais 🙂

K: Ar galima laikytis veganiškos dietos ir sportuoti?
A: Pradžioje tokios mitybos sportininkai numeta svorio, kas gali būti nepageidautina tam tikrose sporto šakose, tačiau gerėja koordinacija, greitėja organizmo atsistatymas.

K: Iš kur gauti kalcio negeriant pieno?
A: Osteoporozės lygiai tiesiogiai koreliuoja su pieno produktų vartojimu. nors fermentuoti pieno produktai gali būti naudingi. O va vaikams pieno gerti nereikia niekada. Apie tai jau ir pats nagrinėjausi.

K: Kaip išvengti B12 trūkumo veganinėje dietoje?
A: Mokslas dar neturi pilnos info dėl B12. Jį gamina bakterijos. Negalima teigti, kad žemas B12 yra dėl mitybos, gal žemas intrinsic factor. Aš pats papildų nevartoju. Atsakymas mano akimis nelabai rimtas ir per daug abstraktus. Man mano išvados apie B12 labiau patinka :).

Uždaviau savo klausimą, tačiau ar tai nepraėjo cenzūros, ar tai neužteko laiko, o išgirdus kitus klausimus, pagalvojau, kad mano klausimas galėjo būti paprasčiausiai ne labai parankus :). Klausimas skambėjo taip: „Tyrimuose su laboratorinėmis žiūrkėmis minite tik kazeiną (pieno baltymą), tačiau vėliau padaromas apibendrinimas ir vartojamas terminas gyvulinės kilmės baltymai. Kodėl padaroma tokia išvada, kad kiti gyvulinės kilmės baltymai turi tą patį poveikį kaip kazeinas?“

Išėjo nauja Colin’o Campell’o knygą “Visuma”, kurią nusipirkau konferencijoje ir netgi gavau autoriaus autografą :). Jos apžvalga – ateityje.

Jelena Tulčina – gydančios mitybos praktika

Keistas pranešimas. Pradžioje daug gąsdinančios informacijos: nutukimas, mirtingumo statistika, žvynelinė, diabetas, astma, atopinis dermatitas ir pan. Viskas įtaigiai ir su nuotraukomis :).

Smarkiai koncentruojamasi ties odos ligomis, kurios įvardinamos kaip organizmo taršos ligos. Visa imuninė sistema silpsta, jei yra žarnyno tarša. Smarkiai peikiama tradicinė medicina, ypač gydymas hormoniniais preparatais.

Pranešimo esmė kaip ir sunkiai suprantama, tačiau viskas pradeda aiškėti, kai pristatomas „Prime test“ – maisto netoleravimo testas. Reklama…

Marva Oganian – Natūrali medicina

Pranešimas pristatomas kaip informacija apie ligas – praktinės žinios ir kaip gydytis be ligų. Kur čia gyvas maistas – nežinau, bet tikrai intriguoja. Jamam 🙂

Kadangi ši guvi vyresnio amžiaus armėnė žodžius bėrė kaip žirnius, surašiau tik krūvą padrikų minčių, nors gal kažkokios struktūros ar vientisumo gal net ir nebuvo. Bet viską pasakojo taip nuoširdžiai ir familiariai, kad tikrai vėliau reikės pasigilinti į jos teiginius. Ir nors buvimas natūropate gali suteikti „ne moksliško“ prieskonio jos teiginiams, bet apsigauti neleidžia faktas, kad ji ilgą laiką užsiėmė biochemija, o vėliau pradėjo gydyti žmones sanatorijose.

Šiais laikai vaistai arba gilina ligas, arba jas sukelia. Gydytis reikia pagal gamtos dėsnius, tik turi juos žinot. Tada nebijosit nei ligos, nei jos padarinių.

Gyvulinis baltymas yra žalingas, nes tai yra antigenas, svetimo gyvūno molekulės. Augalinių baltymų molekulės žymiai mažesnės. Jų virškinimas (termiškai neapdorotų) yra paprastas, neapkraunantis.

Valgant mėsą formuojasi puvėsis – ideali terpė patologiniams mikroorganizmams. Skeptikams – iš kur tada  pūlingos anginos, bronchitai?

Gydymo procesas iš principo yra ydingas, gydytojai turi neleisti sirgti, t.y. reikia žinoti, kodėl atsiranda ligos. Krūties vėžys atsiranda ne tada, kai galima apčiuopti (taip vadinama profilaktika). Profilaktiką reikia daryti nuo mergaitės gimimo – visos rimtos ligos prasideda vaikystėje.

Visų ligų priežastis – organizmo užterštumas.

Odos ligos – tai tada kai jau organizmas negali pašalinti toksinų per kitus organus. Vaikai bando pašalinti per plaučius – todėl juos dažnai kamuoja kosulys. Išgydai bronchitą/anginą antibiotikais – gresia intoksikacija ateityje, nes mirusios gleivinės dalys leidžiasi žemyn.

Apendicito šalinimas – galimas kraujo vėžys ateityje.

Vaiko organizme toksinai kaupiasi plaučiuose (kosulys) ir sinusuose (sloga).

Maistas duoda ~20% reikalingos energijos, visa kita gauname iš kosmoso. Nuo savęs pridėsiu, kad žmogus „sukvėpuoja“ ~13 kg oro per dieną :).

Visi kvėpavimo takų susirgimai savo toksinus leidžia žemyn, per limfą į skrandį, žarnyną, inkstus ir tt.

Šiais laikais skausmingos mėnesinės būna net ir pas jaunas mergaites. Viskas dėl toksinų plaučiuose. Pas vaikinus savo ruožtu vystosi prostatitas. Viskas taip pat prasideda nuo plaučių uždegimo vaikystėje ir pan.

Alergijos žiedadulkėms, maistui – kodėl gamta pasidaro priešas? Augalai turi nežydėt? Nėščioms moterims siūlo nevalgyti apelsinų, morkų sulčių, nes tai neva sukelia alergiją. Gydytojai mano, kad alergijas sukelia vaisiai ir daržovės. Žemuogės, medus, citrina, aviena – alergenai, bet nieko bendro tarp jų nėra. Nors gydomės chemija, tai negydo priežasties.

Fermentuotas pienas yra tinkamas vartoti, nes tai jau suskaidytas baltymas. Sviestas ir grietinė irgi ne taip blogai, nes tai daugiau riebalai nei baltymas.

Apie vaisiavalgystę – negalima vien tik vaisiais maitintis. Reikia būtinai daržovių, žalumynų. Žalias maistas yra vertingesnis, tačiau šalto klimato šalyse reikalingas ir gamintas maistas. Žaliavalgystė žiemos metu yra negerai, nes per šalta ir krenta kūno svoris. Pilna žaliavalgystė įmanoma tik šiltuose kraštuose.

Informacijos daug, ji nevientisa, todėl ji pati rekomendavo pažiūrėti pilną savo paskaitą:

Viktoras Kulvinskas – Mityba ir fermentologija

Vėlgi, įstrigusių minčių kratinys.

Pasterizuotas pienas – mirties eliksyras.

Imuninės sistemos variklis – fermentai.

Maistas pus žarnyne, jei bus vartojamas be fermentų.

Šiais laikais saugęs žmogus praranda iki 95% amilazės (krakmolą skaidančio fermento), tada neskaidomas krakmolas, atsiranda rūgštinė aplinka, ligos ir tt.

Fermentais turtinga dieta, net ir jei rūgštinis maistas, gali būti sveika.  Eskimai – puikus to pavyzdys. Tai iš dalies logiškas paaiškinimas, kodėl eskimai (kaip ir beje mėsėdžiai gyvūnai) nelabai skundžiasi sveikata – juk jie valgo ne tik raumenis, bet ir fermentais turtingas kūno dalis – žarnas ir tt. 

Užterštumas, gamintas maistas, stresas mažina mūsų fermentų atsargas.

Kviečių želmenys. Ciano rūgštis esanti juose, žudo vėžio ląsteles. Normalios ląstelės ją pašalina.

Klausimų ir atsakymų sesija:

K: Ar galima vartoti kviečių želmenų sultis sergant vėžiu?
A: Kviečių želmenų sultis sergant vėžiu galima vartoti tada, kai yra laikomasi veganiškos dietos, valomas organizmas ir nėra chemoterapijos.

K: Ar žuvis yra geriau nei mėsa?
A: Žuvies baltymas – nieko vertingo. Žuvis smirda ne šiaip sau 🙂

K: Ar sveika vartoti druską?
A: Švari (jūros) druska duoda tam tikrus mineralus.

K: Ar vartoti GMO yra sveika?
A: Reikia vengti. Toksiška. (Nors čia pat pasakė, kad nėra tyrimų. O jei nėra tyrimų, tai gal sunku pasakyti ar sveika ar ne).

K: Geriau daiginti vandenyje (hidroponiniu metodu) ar žemėje?
A: Didelio skirtumo nėra. Tačiau rekomenduoja įberti druskos (santykis: šaukštas į galoną vandens (4 litrai)), ir tame vandenyje pamirkyti sėklas prieš daiginimą.

Loreta Vainius – Gyvo maisto energetika

Prezentacija, kurios pagrindas buvo Kirlian fotografija – elektromagnetinio lauko vaizdai fotografuojant gyvą ir termiškai apdorotą maistą. Pvz:

broccoli

Toliau pasakota apie daiginimo privalumus, kad išslaisvinami tam tikri fermentų inhibitoriai, kad geriausiai daiginti grikius, saulėgrąžas, žirnius, bei kviečius, kad daiginant svarbu perskalauti kelis kartus per dieną ir tt. Viskas jau kaip ir pasakota ir per praeitų metų konferenciją.

Nelabai į temą, bet ir vėl supeiktas pienas kaip rūgštinantis maistas. Alergijos ir tt, viskas nuo pieno.

Cherie Soria & Dan Laderman – Going Raw: the path to success

Pranešimas be didelės struktūros ir minties, kur du sėkmingi amerikiečių verslininkai (vyras ir žmona), turintys žalio maisto restoraną, virėjų mokyklą bei dar kelis verslus, pasakojo savo sėkmės istorija, pridėdami padrikų faktų iš žalio maisto temos. Aišku, buvo nepamiršta ir pareklamuoti jų knygos bei pasiūlyta pasinaudoti jų virėjų mokyklos paslaugomis :). Naujos ir naudingos informacijos negavau.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad tikrai abejoju ar dalyvausiu kitų metų konferencijoje. Nebent nustebins programa :).

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:, , ,

2 komentarai

  1. Vaidotas sakė:

    Antioksidantai – yra kraujuje
    Sudėtingi angliavandeniai – yra kraujuje
    B12 pas gyvunus yra pakankamai daug
    Riebalai – stirniena, laukine antis turi labai mazai riebalu
    Baltymai – soja ,pupos turi pakankamai baltymu, tacau ju kokybe yra gan prasta (apie 30-50% lyginant su kiausiniu)

  2. Andrius Andrius sakė:

    Vaidotai, čia esmė buvo ne tai, kad yra/nėra, bet pirminis šaltinis. Colin’as norėjo pasakyti, kad gyvūnai gauna tas medžiagas iš augalinių šaltinių. B12 yra išimtis – jį gamina bakterijos.

    Gal augalinių baltymų kokybė ir prasta, tačiau niekas nepaneigs, kad natūralūs gamtos vegetarai jų trūkumu nesiskundžia 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *