Karščiavimo ypatumai ir prasmė

Kol neturėjom vaikų, klausimo, „ką daryt, kai pakyla temperatūra“ nekilo – pakyla iki 38,5°C ir reikia duoti vaistų. Bet ar tikrai? Pradėjom ieškoti atsakymo, bandyti ant savęs. Ir priėjom netikėtą išvadą (kuri dabar jau nebe tokia netikėta) – temperatūros mušti nereikia, bet reikia labai atidžiai stebėti sergančio vaiko būklę ir pasitikėti savimi.

Namuose turime keletą knygų, kuriomis remiamės, kai susergam:

  • Wolfgang Goebel, Michaela Glöckler „Padėkime augti“;
  • Janet Zand, N.D., L.Ac., ir kiti „Smart Medicine for a Healthier Child“;
  • Robert S. Mendelsohn, M.D. „How to Raise a Healthy Child in Spite of Your Doctor“;
  • Wendy Lydall „Raising a Vaccine Free Child“.

Visos knygos apie karščiavimą rašo panašiai, bet šį kartą pasirinksiu pateikiamą požiūrį iš knygos „Padėkime augti“. Visa tai pasiteisino ir mūsų asmeninėje praktikoje. Taigi toliau citatos iš šios knygos ir keletas komentarų iš patirties.

Karščiuojama dėl padidėjusios medžiagų apykaitos visuose raumenyse, o temperatūra kyla dėl susilpnėjusios odos kraujotakos. Todėl pradėjus kilti temperatūrai vaikas išblykšta ir šala, kartais jį krečia drebulys, kol temperatūra pakyla tiek, kiek reikia organizmui.

Iki kokios ribos leisti kilti temperatūrai? Vienaprasmiškai atsakyti negalima. Ypatingos išimtys: jei naujagimio temperatūra daugiau nei valandą išliko 38°C, reikia pranešti vaikų gydytojui; o jei jis dar nevalgo ar blogai atrodo, tai delsti negalima. Jei temperatūra pakyla virš 40,5°C arba šokinėja aukštyn žemyn daugiau kaip 1,5°C (nevartojant cheminių temperatūrą mušančių vaistų), vaiką taip pat turi apžiūrėti gydytojas. Kitais atvejais reikia elgtis savo nuožiūra.

Karščiavimo požymiai:

  • Jei galūnių oda atrodo šalta – ypač ant blauzdų – o termometras rodo pvz., 38,5°C, temperatūra dar kils. Šioje fazėje jokiu būdu negalima dėti šaltų kompresų, ypač ant blauzdų! Blauzdos ir pėdos sušils tik tuomet, kai temperatūra nebekils ir kūnas pradės išskirti savo šilumą į išorę. Tinka šilti kompresai ant riešų, vaikas šiltai apklostomas ir girdomas karšta arbata.
  • Jei oda karšta iki pat blauzdų, tai esant 39°C temperatūrai reikalingi vėsūs kompresai ant blauzdų, čiurnų ar vėsūs apipovimai. Galima mušti temperatūrą ir homeopatiniais preparatais, tačiau nerekomenduojama naudoti preparatų, kuriuose yra paracetamolio ar ibuprofeno. Paprastai temperatūrai galima leisti kilti iki 39-40°C, vaikai tokią temperatūrą dažniausiai gerai toleruoja. Geriau palaikyti tam tikrą temperatūrą, nei sukelti stiprius jos svyravimus, nes tai apsunkina kraujotaką. Tik jei temperatūra pakyla virš 40°C ir jos nepavyksta numušti minėtomis priemonėmis, reikia kviesti gydytoją, duoti temperatūrą malšinančių lašų.

Taigi temperatūros kilimo eiga paprasta – kol kyla temperatūra krečia šaltis, savijauta prastėja, galūnės šaltos. Temperatūrai pasiekus maksimumą, galūnės užkaista (lyg degtų), savijauta stabilizuojasi, tada galima pradėti vėsinti (mes dedam vėsius kompresus ant kaktos).

Pirmą kartą su temperatūros svyravimu paeksperimentavau ant savęs, kai prieš keletą metų sirgau gripu. Tada temperatūra pasiekė maksimumą kai buvo netoli 40°C. Kažkiek pasilaikė ir pradėjo kristi. Vaikams lygiai taip pat. Pakyla apie 39°C (ar truputį daugiau) truputį pasilaiko ir iš lėto pradeda kristi. Svarbiausia atidžiai sekti temperatūros kitimą. Nors iš patirties galiu pasakyti, kad temperatūra aukščiausia būna naktį, o ryte  jau gerokai pakritusi. Jei vaikutis ramiai miega, tai ir reikia leisti jam ilsėtis, tada organizmas daro didžiulį darbą, nereikia jam trukdyti brukant medikamentus.

Man patiko ir karščiavimo prasmės paanalizavimas:

…Reikia kitos optimalios temperatūros (dažniausiai tarp 39°C ir 40°C), kuriai esant organizmas geriausiai sugeba sukliudyti daugintis jį puolantiems virusams bei bakterijoms ir juos sunaikinti.

…Aukšta temperatūra skatina imuninės sistemos gynybinių ląstelių veiklą, stabdo ligų sukėlėjų dauginimąsi ir saugo kūno ląsteles nuo gynybinių medžiagų, kurias išskiria imuninės ląstelės. Sergant kai kuriomis ligoms, temperatūros mušimas gali sukelti komplikacijas (tačiau apie tai nedetalizuosiu, nes nenoriu per daug mediciniško įrašo :))

Karščiavimas – itin veiksminga organizmo reakcija, padedanti kovoti su liga ir siekti stabilesnės sveikatos.

Sutinku ir su knygos pasvarstymais apie karščiavimą iš dvasinės perspektyvos. Kai būna gera – aplieja šiluma, o išgąstis, baimė, aplinka, pilna neapykantos yra lydima drebulio ir šalčio. Ne veltui sakoma „ledinis balsas“ ar „šaltas“ žmogaus elgesys. Kaip maloni 37°C temperatūra sukuria palankias sąygas kūno bei sielos ir dvasios veiklai, taip džiugūs išgyvenimai arba stipri vidinė koncentracija ir meditacinis darbas harmonizuoja ir šildo visą organizmą. Kraujotakos sistema jautriai reaguoja ne tik į kūno judesius ir maistą, bet ir į jausmus bei mintis.

Taigi, kai žmogus serga, svarbu ne tik duoti gerti šiltas arbatas, tikrinti karščiavimo kitimą, bet ir sakyti daug gerų žodžių, glostyti, sakant, kad greit pasveiksi ir viskas bus gerai.

Mano manymu, nemušant temperatūros, leidžiant organizmui pačiam dorotis su atėjusiais virusais, organizmas pats geriau išmoksta kovoti su atėjusia liga, o ir pati liga greičiau išeina. Žinoma, labai svarbų vaidmenį vaidina ir imunitetas, nuo jo ypatingai priklauso ligos eiga. Kiekvienas vaikas serga skirtingai, tad labai svarbu pasitikėti savo intuicija, mėginti įsijausti į vaiko savijautą ir daryti apgalvotus sprendimus.

Daugiau mokslinės informacijos galima rasti Dr.Mercola straipsnyje „Fever: Ally or Enemy?

Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo patarimas.

 

Žymos:, ,

8 komentarai

  1. Ignas sakė:

    Taip iseina, kad as genijus, arba kad tuoj mirsiu :)) Tik kad su vaikais baisu suklist, su baltymu koaguliacija nepasigincysi 🙂

    • Andrius Andrius sakė:

      Prašmatnus komentaras – jaučiuosi kaip Da Vinčio kodą ar Nostradamo ketureilius narpliodamas 🙂
      Kiek suprantu, Ignas turėjo omenyje galimus baltymų pokyčius dėl aukštos temperatūros. Bet nieku neradau temperatūrinio barjero, virš kurio kinta baltymai. Tik radau, kad 41°C yra ilgalaikių pasekmių nesukelianti temperatūra.
      Bet kokiu atveju, įrašas apie tai, kad trumpalaikių temperatūros kilimų iki 40°C nereikia bijoti.

      • Gintare sakė:

        O tai kodel, idomu, visgi gydytojai vaikams rekomenduoja musti butent nuo sios ribos? 38.5?

  2. Renata sakė:

    Straipsnyje stipriai parasyta… Noreciau prideti, kad esmine pagalba karsciuojanciam vaikui – uztikrinti reikalinga didesni skysciu kieki. Jei geriama nepakankamai, temperatura pati nenukris .. o duodant vaistus, neilgai trukusi ir vel ims kilti.. Taigi duoti daug gerti (vesiu, ne saltu!) skysciu yra esmine pagalba. Taip pat reikia kuo maziau vaika aprengti, nekloti trimis antklodemis, jei nera saltkrecio ir nesiekiama temperatura dar labiau pakelti… odos valymas dregnu audeklu taippat padeda mazinti temperatura, tik deja nera labai malonus ir vaikai to nelabai megsta…
    ir zinoma, vaiku gydytojo apziura karsciuojant yra rekomenduotina 😉

  3. Arta sakė:

    Straipsnyje teisingai rasoma, kad nereikia musti temperaturos iki 39 ar 40 laipsniu, tik gal ne iki galo paaiskinta, del ko ta temperatura, uzpuolus infekvcijai, ima kilt. Tiesa pamineta, kad karščiavimas – itin veiksminga organizmo reakcija, padedanti kovoti su liga. Taciau priezastis ir mechanizmas, del ko ima kilt temperatura kuo nors uzsikretus, lyg ir nepaaiskinta.

    Aisku tai gal daugiau tik mokslui idomus dalykas, bet siuo atveju, zinant del ko kyla temperatura, ramiau turetu buti ir tevams, matant, kad temperatura kyla. Taigi mechanizmas labai paprastas:
    imunine sistema atpazista, kad organizma uzpuole svetimos bakterijos ir ima ruostis atakai, t.y., intensyviai gaminti antikunius („kareivius“) infekcijai atremti. Sis gamybos procesas yra labai intensyvus, reikalaujantis daug energijos – del to ir kyla temperatura.
    Taigi net sunku pasakyti, kiek reikia leisti imuninei sistemai „dirbti“. Gal tikrai geriausia priemone yra naturalus kuno saldymas, o ne vaistai. Bet cia jau tik mano nuomone

  4. Tete sakė:

    Nepamirskit, kad maziem vaikam nuo dideles temperaturos gali buti traukuliai. Iki 6 metu eksperimentuot su 40 temperatura ziauroka. Po to rizika mazeja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *