Kelionė lietuvišku skiepų kalendoriumi. Hepatito B vakcina

Galvojau skiepų temą laikysiu ilgiau numetęs kamputyje, tačiau, kai supratau, kad esu sektantas ir tamsuolis, nutariau ištraukti šią temą į dienos šviesą ir padiskutuoti su tais, kurie moka diskutuoti.

Sakyti, kad skiepai yra blogai ar gerai, yra tas pats, kas sakyti, kad maistas yra blogai ar gerai. Kiekvieną vakciną reikėtų nagrinėti atskirai. Geriausias būdas tai padaryti – leistis į kelionę lietuviško skiepų kalendoriaus puslapiais :). Pirmas skiepas, kurį turi gauti kūdikis nuo yra Hepatito B. Jį ir paanalizuosim.

Apie Hepatitą B

Wikipedija sako, kad Hepatitas B yra viruso sukeltas kepenų uždegimas. Gali sąlygoti kepenų cirozę ar vėžį. Rimtas reikalas. Užsikrečiama šiais būdais (cituoju wikipediją):

  • perenteriniu būdu – per pažeistą odą ar gleivinę: perpilant kraują, atliekant hemodializę, atsitiktinai įsidūrus adatą, darant tatuiruotes, veriant auskarus, leidžiantis intraveninių narkotikų,
  • lytiniu būdu,
  • perinataliniu būdu – motina gali perduoti vaikui gimdymo metu (su sąlyga, kad ji serga :) ).

Didžiausia rizikos grupė – narkomanai ir prostitutės.

Vakcina

Lietuvoje yra naudojama Engerix-B vakcina. Skiriama naujagimiui, suėjus 2 mėn. ir 6 mėn. Nors anksčiau buvo manoma, kad skiepas galioja 5-7 metus, dabar teigiama, kad pakartotinis skiepijimas nebereikalingas.

Sudėtis

Veiklioji medžiaga: hepatito B paviršinis antigenas adsorbuotas ant hidratuoto aliuminio hidroksido ir pagaminto mielių ląstelėse (Saccharomyces cerevisiae) rekombinantinės DNR technologijos būdu.

Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas, dinatrio fosfatas dihidratas, natrio-divandenilio fosfatas, injekcinis vanduo.

Verta žinoti, kad aliuminis yra pripažintas neurotoksinas, kitaip tariant, nuodas veikiantis nervų sistemą.

Galimas šalutinis poveikis

Tai, kad vaiką tikriausiai apdovanosite irzlumu, apetito stoka, vėmimu (ir kitais dažnais pašaliniais poveikiais nurodomais vakcinos lapelyje) pirmomis jo gyvenimo dienomis, gal ir nėra tragedija, siekiant išvengti kepenų cirozės. Bet reikia nepamiršti, kad tuo pačiu žaidžiate rusišką ruletę ir galite gauti šiuos prizus (cituoju labai retus pašalinius poveikius):

  • dangalų, gaubiančių smegenis uždegimas (meningitas), kuris pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmu, sprando sąstingiu, ypatingu jautrumu šviesai;
  • kraujavimas ar greičiau negu įprastai atsirandančios mėlynės;
  • kaip ir vartojant visas injekcines vakcinas, yra labai nedidelė alerginių reakcijų rizika. Šios reakcijos gali pasireikšti:
    • niežtinčių plaštakų ir pėdų išbėrimu,
    • akių ir veido tinimu,
    • pasunkėjusiu kvėpavimu ar sutrikusiu rijimu.
  • paralyžius, traukuliai ar priepuoliai, kai kurių kūno dalių skausmo ir lietimo jutimų išnykimas, smegenų infekcija ar uždegimas, rankų ir kojų silpnumas, nervų uždegimai;
  • kraujospūdžio sumažėjimas, kraujagyslių susiaurėjimas ar užsikimšimas;
  • purpurinės ar raudonai purpurinės spalvos guzai, gausūs bėrimai;
  • sąnarių skausmas ir patinimas, raumenų silpnumas.

Tai tiek oficialios info.

Tačiau skiepų gamintojai pamiršo paminėti, kad aliuminis, esantis vakcinoje siejamas su išsėtine skleroze ar Alzheimeriu.

Yra siejančių atopinį dermatitą su skiepais. Mūsų pirma dukra (skiepyta) sirgo juo. Kitos dvi (neskiepytos) – nesirgo. Bet koreliacijai nustatyti imtis per maža :).

O tūlas mercola.com sako, kad Hep B skiepas siejamas ir su staigios kūdikio mirties sindromu (kurio priežastis oficialiai nežinoma).

Hepatitis B vaccine has been shown in many peer-reviewed research papers to be associated with numerous infant deaths in the U.S. and Europe, multiple sclerosis and numerous chronic autoimmune disorders.

Gaunasi tikra rusiška ruletė.

Nors mirtis ir nėra oficialus Hepatito B vakcinos šalutinis poveikis, galima lengvai surasti kiek žmonių nuo šio skiepo mirė JAV (naudojama VAERS duomenų bazė).

2012 Per visą vakcinavimo periodą
Viso mirčių 18 1010
Iš jų nuo GlaxoSmithKline vakcinos 11 196

Absoliuti dauguma – vaikai iki 3 metų. Tokia oficialiai pripažinta statistika. Reali situacija gali būti blogesnė, nes tikėtina, kad ne visos mirtys priskiriamos skiepams. Bet tai jau spekuliacija.

Dar galima paskaityti čia individualius atvejus, kai vaikai mirdavo po Hepatito B skiepo.

Gydytojų nuomonė

Kaip visada yra gydytojai, kurie sako, kad vakcina yra būtina ir jos nauda atsveria rizikas (pasigooglinkit “usonis skiepai” ir gausit daug info). Beje, pagrindinis argumentas už skiepus ne rizikos grupėje esančiai šeimai – gimdyvė gali sirgti nežinodama. Bet jei jau taip bijote – pasidarykit kraujo tyrimą.

Bet ne visi pozityviai žiūri į Hepatito B skiepą. Amerikos gydytojų ir chirurgų asociacija (Association of American Physicians and Surgeons), dar 1999-aisiais padarė tokį pranešimą, iš kurio užtenka tik vieno sakinio, nes jis esminis:

For most children, the risk of a serious vaccine reaction may be 100 times greater than the risk of hepatitis B

Daugumai vaikų šalutinio poveikio rizika gali būti 100 kartų didesnė už hepatito B riziką.

Realiai, jau čia galima nuleisti uždangą ir nusilenkti skaitytojams :). Bet atliekam darbą iki galo.

Visuomenės nuomonė

1998-aisiais 15000 prancūzų padavė valstybę į teismą už Hepatito B skiepo rizikos sumenkinimą. Buvo surinkta informacija apie 600 atvejų, kai žmonės susirgdavo rimtomis neurologinėmis ir imuninėmis ligomis po Hepatito B skiepo. Dauguma iš jų būdavo panašios į išsėtinę sklerozę.

Žinoma, oficialus atsakymas dažniausiai toks: “nėra jokio įrodymo, kad ligas sukėlė skiepas”.

Netingintiems pasigooglinti, yra tuntas internetinių portalų su neigiama nuomone apie Hepatito B skiepą.

Išvados

Nelendant į pinigų klausimą ir sąmokslo teorijas, man asmeniškai peršasi labai paprasta išvada: jei nesileidi intraveninių narkotikų, nesantykiauji su kuo papuola ir nereikia daryti kraujo perpylimo (nors tikiuosi, kad jie tikrina donorų kraują) – rizika užsikrėsti yra minimali, ypač kai kalbame apie vaiką. Jei mama nerimauja dėl to, kad gal ji pati serga ir bijo užkrėsti kūdikį gimdymo metu – tegu visų pirma išsitiria pati. Jei manote, kad paauglystėje užsikrėtimo rizika žymiai padidės – tai ir paskiepykit prieš paauglystę. Bent jau imunitetas ir centrinė nervų sistema bus labiau susiformavę.

Pabaigai

Pabaigai sukėliau kelis perliukus apie Hepatito B vakciną.

Prieš skiriant pirmą imunizacijos dozę labai neišnešiotiems kūdikiams (gimusiems 28 nėštumo savaitę ar anksčiau) ir ypač tiems, kurių nesubrendę kvėpavimo sistemos organai, reikia įvertinti galimą apnėjos riziką ir poreikį 48–72 valandas stebėti kvėpavimą. Šiai vaikų grupei vakcinavimas labai naudingas, todėl jis neturėtų būti sulaikytas ar uždelstas.

Neišnešiotukus būtina skiepyti (turbūt patenka į rizikos grupę), bet reikia žiūrėti, kad nepamirštų kvėpuoti… juokas pro ašaras.

Skiepyti jau užsikrėtusius asmenis galima, tačiau nėra tikslinga.

Akliems į kiną eiti galima (susimokėjus pilną bilieto kainą), tačiau nėra tikslinga.

Lietuvoje nėščiosios dažniausiai nėra tiriamos dėl galimo užsikrėtimo hepatitu B, dėl to tikslinga skiepyti ką tik gimusius kūdikius. Geriausia, jog jie būtų paskiepyti per 12 pirmųjų gyvenimo valandų.

Įdomu, kas geriau – ištirti mamą ar rizikuoti vaiko gyvybe?

Nesu gydytojas, neturiu medicininio išsilavinimo. Pateikta informacija yra santrauka nurodytų šaltinių. Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo rekomendacija.

 

Tags: ,

28 Responses to Kelionė lietuvišku skiepų kalendoriumi. Hepatito B vakcina

  1. heh says:

    For most children, the risk of a serious vaccine reaction may be 100 times greater than the risk of hepatitis B

    Daugumai vaikų šalutinio poveikio rizika yra 100 kartų didesnė už hepatito B riziką.

    praleidai versdamas žodžius GALI BŪTI

  2. Henrikas says:

    Atsakau dėl skiepų sąsajos su skleroze (MS) : daugiau tyrimų šią sąsają paneigia nei patvirtina (http://www.cdc.gov/vaccinesafety/Vaccines/multiplesclerosis_and_hep_b.html), todėl cituojamas tyrimas turėtų būti labiau traktuojamas kaip gandas ar statistinis triukšmas.

    Išvardinti ne visi užsikrėtimo būdai: “it can be transmitted via other means, such as “Direct contact with the blood or open sores of an infected person”. What this means is that if an infant comes in contact with the body fluids of an infected individual (e.g., family, hospital visitors, undiagnosed hospital staff, children at day care or day care workers), then they can contract the disease” (http://antiantivax.flurf.net/#Hep_B)

    Sąsaja tarp SIDS ir vakcinos taip pat siūlau pažymėti kaip gandą (http://www.cdc.gov/vaccinesafety/Concerns/sids_faq.html).

    Šiame bloge trūksata esminės informacijos – kokia tikimybė susirgti HepB ir kokia šalutinio poveikio tikimybė. Be šios informacijos bet kokios išvados tėra spekuliacija.

    • Andrius Andrius says:

      Henrikai, apie viską iš eilės:
      Dėl MS ir HepB vakcinos. Sutinku, vieni tyrimai randa, kiti ne. Būna ir taip, kad po kurio laiko, tiek kurie neranda sąsajos – visgi jas atranda (http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/3651782.stm).

      Dėl užsikrėtimo būdų – sutinku, kad praleidau. Lietuviški šaltiniai apgavo :)

      Dėl SIDS – nelabai randu logikos CDC teiginiuose. SIDS pikai sutampa su skiepijimu. Tyrimai rodo, kad nėra sąsajos. SIDS priežastis nežinoma…
      Kita vertus, “In the mid 1970′s Japan raised their vaccination age from two months to two years; their incidence of SIDS dropped dramatically; they went from an infant mortality ranking of 17 to first in the world (i.e., Japan had the lowest infant death rate when infants were not being immunized).” Bet tai ne mokslinis tyrimas, todėl negalioja ir yra gandas?

      Dėl tikimybės susirgti. “Skaičiuojama, kad virusinio hepatito B paplitimas Lietuvoje siekia apie 1 proc., o virusinio hepatito C – 3 proc. Didžiausias registruojamas sergamumas hepatitu B yra 15–29 metų amžiaus grupėje.” Kaip čia paskaičiuoti vaiko iki 12 metų užsikrėtimo galimybę, jei jis nepatenka į jokias rizikos grupes? Nenoriu spėliot, bet tikrai nykstamai maža, su sąlyga kad motina gimdymo metu neserga (ką nesunku patikrinti). Labai reti pašaliniai poveikiai – mažiau nei 0,01%. Bet tarp jų nėra mirties tikimybės.

      Mano akimis – kiekvienas turi teisę įvertinti riziką pats, t.y. vaika vaikui nelygu, aplinka aplinkai nelygu. Bet va mirtis visiem vienoda. O galimybė mirti nuo Hep B vakcinos yra reali, anot VAERS :). Ir čia atmetus “gandus” dėl SIDS.

      Pakankamai šviežia info iš JAV – “The court awarded $475,000 following her death after finding the hepatitis vaccine caused her injury in the form of SLE”. SLE (Systemic lupus erythematosus) yra dar vienas smagi autoimuninė liga. Info iš čia – http://naturalsociety.com/federal-court-admits-hepatitis-b-vaccine-fatal-auto-immune-disorder/

  3. L. says:

    As savo vaiko neskiepinau sia vakcina, butent del visu siu priezasciu. Skiepinsiu 12 metu, pries paauglyste bus pats tas. nescia dariausi tyrima ar nesu hepatito b nesiotoja.

  4. Neringa says:

    Aš antro vaiko irgi neskiepijau šiuo skiepu, norės, galės pats nuspręst paauglystėj, ar jam to reikia. Pirmą vaiką skiepijau pagal planą, nes taip priimta, nebuvo kilusi mintis, kad skiepai gali būti žalingi, ar būti ne tokie efektyvūs, kaip galvoji. Antrą vaiką paskiepijau penkiaguba vakcina, kai jam suėjo metukai laiko.

  5. Jurga says:

    Sveiki,
    kuri is isvardintu kraujo tyrimu tikslingiausia darytis besilaukianciai?
    http://www.hepatitas.lt/textmodule/page/id/74

  6. Gaja says:

    Na kitu jusu temu kol kas neskaiciau, bet cia galiu pasveikint, nera ko lygint su tamsuoliskais antiskiepiniais puslapiais :)

    Tik pora pastebejimu – del aliuminio, kur straipsnis 23 metu senumo bendrai,minint dializuojamus pacientus (kur dabar irgi aliuminio nera) apie galima ilgalaiki poveiki pastoviai aliuminio gaunant… o jus ta galima poveiki ir sasajas vadinat patvirtintu neurotoksiskumu labai mazu vienkartiniu skiepu doziu kontekste. Galbut ir paciam butu idomu pasidomet kiek aliuminio kasdien gaunam kitais budais.

    Paskiepijus kudikystej ir apskritai hepatito b skiepo kartot nera rekomendaciju. 12 metu ten tiem, kas neskiepyti.

    Taip pat gali butu idomu pasidomet kiek sumazejo SIDS (staigios kudikiu mirties) rekomendavus kudikius guldyt ant nugaros, ne sono… priezastis nors neaiski, bet po sios rekomendacijos mirciu labai sumazejo.

    Del statistikos, neieskojau, ar ten geri skaiciai, bet labai esmine informacija kiek mirciu is kiek suvartotu doziu… viso 1010 mirciu is kiek milijardu doziu? I bites ikandima irgi zmones pasitaiko sureaguoja anafilaksija ir mirsta.

    • Andrius Andrius says:

      Dėkui už įvertinimą.

      Dėl aliuminio (ir gyvsidabrio) gavimo kitais būdai. Taip, viso to yra ir tune ar kitam maiste, bet maisto į veną neleidžiam? Tam ir yra apsauginiai barjerai.

      Dėl skiepo kartojimo. CDC rašo: “Studies indicate that immunologic memory remains intact for at least 20 years among healthy vaccinated individuals who initiated Hepatitis B vaccination >6 months of age. ” . Tai pala, jei rizikos grupės yra seksualiai aktyvūs – tai kodėl nėra skiepo kartojimo?

      Dėl statistikos. Taip, gal ten ir gaunasi 1 iš milijono ar pan. Bet kai eina reikalas apie teleloto, tai tokių tikimybių užtenka, kad dalyvauti. O su skiepais – ne ne, man tai nenutiks :). Kitas dalykas – kokia rizika užsikrėsti? Imi ir sveri tas rizikas.

      Dėl SIDS mane labiausiai nervina, kad nors priežastis oficialiai nėra aiški, bet skiepų šalininkai teigia, kad koreliacija su skiepais yra atsitiktinė. Jei neaiški, tai neaiški, kam meluot. Gal nuo skiepų, o gal ir nuo miego padėties (nors netikiu, kad miegojimo padėtys kardinaliai keitėsi pastaruoju metu), o gal ir nuo aplinkos užterštumo.

  7. Gaja says:

    Skiepai i vena taip pat neleidziami :)

    Del skiepo kartojimo esu skaicius, yra duomenu, kad net kai jau praejus n metu nebenustatomi apsauginiais laikomi antikunu titrai, imunine atmintis vis tiek yra ir pakartotinai vakcinavus titrai labai greit pakyla, bet vien del titru didinimo pakartotinio skiepijimo verte abejojama. Bet cia tik apie si skiepa, nes kaip minejot, ir apie maista nekalbam visas blogas ar geras.

    Be abejo, sveri rizikas, nesakau kad butiniausia siuo skiepu skiepyt ar pan, bet manau visiems naudingiausia butu kuo objektyvesne info, o ne tarkim mirties paminejimas (kas labai baisu) pamirstant, kad tai galbut vienam is milijono.

    Man analogiskai nepatinka, kai kazkas, kieno priezastis nenustatyta, iskart isukama i galimus rysius su skiepais ar kokiais daug diskusiju kelianciais dalykais. Be to ir siaip nemazai ligu gali turet prie saves koki zodeli ‘idiopatinis’, ten nukrenta tai, kieno priezastis dar nezinoma, ar tuo atveju nenustatoma. Kaip minejau po rekomendacijos guldyti tik ant nugaros pastebetas SIDS mazejimas (cia ne as pati susigalvojau)

    • Andrius Andrius says:

      “Skiepai i vena taip pat neleidziami :)” – tiek dar suprantu, bet mintį manau supratote :)

      Mirties paminėjimas yra daugiau atsvaras teiginiui vakcina yra saugi. Man mirtis galimybė su saugumu nieko bendro neturi. Jei JAV (mirtingumas pateikiamas tik JAV) yra ~4 milijonai naujagimių, ir tarkim visi yra skiepijami, tai gal ir nedidelė bėda tie 18 mirusių. Bet dar reikia paminėti, kad manoma, kad į šį sąrašą papuola tik nedidelę dalis mirčių ar traumų – dėl neteisingo (sąmoningo ar nesąmoningo) diagnozavimo. Tai tas skaičius gali ne toks ir mažas būti. Bet čia tik prielaidos.

  8. Gaja says:

    Tiesa dar pamirsau toki dalyka medicinoj kaip cost effectiveness. Medicina brangi ir viskas labai pasveriama tiek naudos zalos, tiek piniginiais santykiais. Ir tokios rekomendacijos is lubu nenuleidziamos. Jei butu tiriamos visos nescios uz valstybes lesas, neserganciu vaikai neskiepijami, taciau gyvenimo eigoj vis tiek dalis uzsikrestu ir susirgtu, nes ne steriliam inde izoliavesi gyvenam, visa tai finale matyt brangiau kainuotu tiek individualiai zmogui ne tik pinigine prasme, tiek ir visuomenei.

    • Andrius Andrius says:

      Dar pamiršote paminėti tokį dalyką kaip lobizmas ir komercija, todėl rekomendacijos visada yra tokios savotiškos. Čia panašiaip kaip paukščių, kiaulių gripai… Daug triukšmo, išlaidų ir … pšššš.
      Tikiuosi nebandysite neigti, kad farmacija smarkiai pramušinėja savo produkciją, nes jie tikrai ne dėl mūsų gerovės egzistuoja :)

      • Gaja says:

        Nezinau sutiksite ar ne, bet yra tokia nuostata, kad profilaktika kainuoja maziau, nei gydymas. Kalbant apie lobizma, gal tada daugiau pinigu butu is vaistu gydymui, nei skiepu profilaktikai. As jokiais budais neneigiu, kad farmacija didelis ir pelningas verslas, tik gal nemanau, kad per lavonus laisvai nepastebimai.

        Dziugu, kad dabar galim pasijuokt is visu pandemijai rimtai besiruosiusiu mokslininku (o mirciu beje buvo kur kas daugiau nei 1 is mln), jei butu atvirksciai, butume kaltine kad nenumate, per menkai pasiruose ir neispejo. Kaip sakoma better safe, than sorry.

        Manau, kad ir nusprendziantys nesiskiepyti turi naudos is valstybes finansuojamu programu ir gal neverta ju perdem kritikuot. Jei neneigsim, kad skiepai mazina ir sergamuma ir tam tikru ligu plitima, tai to deka nenoreje ar negaleje pasiskiepyti turi mazesne rizika susirgti nei tai butu nesant skiepu ar ju nefinansuojant.

        • Andrius Andrius says:

          Ar Hep B yra ta liga, kurią taip reikėjo suvaldyt? Juk dabar skiepija kiekvieną, o kiek buvo sergančių? Kiek kainavo jų gydymas? Ar tikrai čia “cost effective”?

          “Better safe than sorry” yra gerai, bet panikos skleidimas yra blogai. Nors žiūrint kam :) – iš patikimų šaltinių girdėjau, kad vienas didelis vaistinių tinklas skaičiavo rekordines apyvartas po panikos skleidimo per gripų pandemijas.

          • Gaja says:

            Hepatitas b matyt ne didziausia rykste, rasoma kad serganciu Lt 80 000, kiek gydymas kainuoja nezinau (galima rast gandu, kad 6tukst Lt menesiui… pakuote vaistu virs 3tukst Lt kainuoja, nezinau kiek pakuociu reikia) bet as cia neapsimesiu kad turiu duomenu ir galiu paskaiciuot ar tai cost effective.

            Del panikos skleidimo manau cia zurnalistai ne paskutinej vietoj… ieskantys sensaciju ir kaip padidint reitingus, baisiausia mediko istarta zodi visad ides i antraste, o konteksta ne visi net skaito.

            Kiekvienam naujagimiui ima krauja is kulno ir siuncia i genetikos centra, tikrina/bado visus, o tokia fenilketonurija serganciu per metus tik 3-4 atsiranda… bet matyt tai cost effective. Bet cia jau ne i tema. :)

  9. Andrius Andrius says:

    Gaja,

    na tai svarstom logiškai. Užduotis – sumažinti sergamumą, norint sumažinti gydymo kaštus.
    Rizikos grupės – seksualiai aktyvūs individai, narkomanai, prostitutės. Vaikai niekaip į tą kategoriją nepapuola. Pirmas pasiūlymas – skiepykim paauglius. Bet tarkim bus sunku juos “sugaudyt”. Na gerai, tada skiepykim dešimtmečius. Juos tikrai galima “sugaudyti” mokyklose ar pan. Bet ne, skiepija naujagimius. Kokio velnio? To žmogučio imunitetas ir taip tik formuojasi, o čia jam suvaro visokio chlamo, apeinant natūralius imuniteto barjerus.

    Klausimas – kur logika?

  10. Gaja says:

    Logikos matyciau tame, kad kudikiams ypatingai daznai, o maziem vaikam taip pat labai daznai hepatitas b tampa letiniu, kas reciau buna vyresniems ir suaugusiems. Todel pralaukt ta amziu ir skiepyt tuos, kas dar nesusirgo ir nemire nuo zaibiniu formu nezinau ar gudru. Buvau pateikus pavyzdi kaip esant veiksmingu cost effective priemoniu tikrinami visi del fenilketonurijos, nors tu kas serga ir kam gelbejama sveikata tik keli per metus. Arba galim grizt prie temos ar labiau apsimoketu tirt visas nescias… kas mano nuomone neapsimoketu, bet tegul tai sprendzia tie, kas visa gyvenima panasiem dalykam paskiria.

    • Andrius Andrius says:

      O kiek kūdikių suserga Hep B, kad juos visus reikia skiepyti? Kur tie tyrimai, kad masinė vakcinacija sumažino sergamuma nuo X iki Y?

      Cost effective yra gerai, bet saugumas ir sveikata kaip ir aukščiausias prioritetas, ar ne?
      Mano logika man sako, kad norint padaryti cost effective ir safe, galima daryti taip:
      - informuoji neščiąją apie galimas Hep B skiepo rizikas
      - informuoji apie galimas Hep B rizikas ir rizikos grupes
      - pasiūlai išsitirti už savo pinigus (jei jau taip taupom)
      - jei tyrimas teigiamas, ar jo nėra, skiepijam vaikus bendra tvarka
      - jei tyrimas neigiamas, rekomenduoji skiepytis vėlesniame amžiuje, kai rizika didėja
      Logiška? Juk tada visi bus patenkinti. Tiem, kam dzin, ir toliau bus dzin. Tie, kurie sąmoningi, jausis, kad su jais bendraujama, kaip su žmonėmis.

      Kaip vyksta dabar (asmeninė patirtis, prieš 5 metus) – gąsdinama, menkinama, patampi ligoninės “priešu”.

  11. Gaja says:

    Mobiliu internetu labai nepatogu tokios informacijos ieskot, bet prasau kad ir toki tyrimeli – ncbi.nlm.nih.gov/m/pubmed/22981290/?i=4&from=hepatitis%20b%20vaccination%20program%20effectiveness kiek kudikiu suserga ir kuo jiem tai baigias garantuota, kad irgi galima rast. Buvo kas galvojo, kad vakcinos sudetis vos ne konfidenciali, kol nuorodos i vvkt neidejau. Negi jus tikrai manot, kad niekas nieko netyre ir neskaiciavo?… placiai visuomeneje gal nezinomos visos konvencijos ir istoriniai momentai, tokie kaip eksperimentai su zmonem koncentracijos stovyklose, is ko seke siuolaikiniai auksti bioetikos, saugumo, nepakenkimo reikalavimai.

    As manau nebent galetu egzistuot koks placiai zinomas oficialus puslapis, su visa informacija apie tiek ligu, nuo kuriu vakcinos saugo rizikas ir zalas, tiek apie pacia vakcinas. Ir galu gale apie imunine sistema, kuri liaudyje suvokiama gan primityviai.
    Kiekvienam asmeniskai kad visa tai gydytojas isaiskintu… butu grazu, bet skamba utopiskai. Is idejos tai ir kiekviena pensininka reiktu supazindint su tabletes nuo spaudimo pavojais, ir rizikom jos negeriant susirgt insultu ir t.t.

    Bet va visokius papildus, homeopatinius preparatus ir pan zmones perka savo nuoziura, jei jau savo, reiskias ju niekas ‘neapgauna’, ir tada neskaiciuoja pasipiktine kiek milijonu taip farmacininkams sukrauna. O tie preparatai neturi vaistams taikomu reikalavimu, niekas nepasakys, ar ju efektyvumas tikrai didesnis nei vandens is krano, ar ne, apie nepageidaujamas reakcijas taip pat. Va cia tai biznis. Parduodi neaisku ka, o zmones perka, dziaugias ir samokslo teoriju nekelia.

    • Andrius Andrius says:

      Dėl tyrimėlio – “obtained in a small town and thus not generalizable”, daugiau ir kalbėt neverta. Mano akimis, kad netgi šalies mastu verta skaičiuoti skiepo poreikius – juk negalima lyginti Hepatito B Kinijoje ir Švedijoje. Ar tikrai Lietuvoje skaičiavo, kad kūdikių skiepijimas Hep B vakcina yra reikalingas? Jei taip, kodėl tai slepiama? :)

      Panašiai bando motyvuot TBC skiepų poreikį Lietuvoje – mat nemažai sergančiųjų, nors kitų šalių skiepų atsisakymo motyvai šiek tiek kiti – paprasčiausiai skiepas nieko vertas :). Bet čia jau kito įrašo tema.

      Dėl informavimo – ar tikrai sunku padaryti normalų lankstinuką – rizikos, naudos, rizikos grupės? Skiepų reklamom popieriaus užtenka. Buvau poliklinikoje ir mačiau kaip kiekvienos durys nuklijuotos skiepų reklama ar agitacija.

      Apie papildus atskira kalba. Daugumoje atvejų tai žmonių mulkinimas. Ir jie perka ne savo nuožiūra, o todėl, kad papildai labai smarkiai tiesiogiai ir netiesiogiai reklamuojami, juo pataria vartoti gydytojai. Bet tai farmacijai pliusų mano akyse neprideda :)

      • Gaja says:

        Puiku, kad tyrimeli vertinate kritiskai. Dabar siulyciau tokiu paciu zvilgsniu ivertinti tyrimelius, kuriais remdamasis cia keliate siurpuli siedamas hep b vakcina su staigia kudikiu mirtim (kas per aiskiaregis tas mercola, kad butu verta i tai kreipt nors kiek demesio?), su alzheimeriu ir t.t. O tas kategoriskas teiginys del vakcinu aliuminio… labai tikiuos, kad negeriat arbatos su citrina, nes jei geriat, busit jau daug aliuminio prikaupes.

        Jei gerai supratau jus abejojote ir vakcinos nauda apskritai, nes net neaisku ar ji mazina sergamuma nuo x iki y… tos pacios jau visos :) Italijos sergamumo mazejimas per 10 metu nuo visuotines kudikiu vakcinacijos http://www.ncbi.nlm.nih.gov/m/pubmed/12116041/ Italijoje sergamumas hep b 2006 ar 7 metu duomenim kaip ir Lietuvoj – 3%, tai cia ne su Zimbabve lyginu. Na taip, as tikrai pamirsau, kad siaip Lietuva labai isskirtine salis ir jai netinka kiek labiau pazengusio vakaru pasaulio tiesos ir ju, kaip liaudyje sakoma, supuvusios vertybes :)

        Teisybes vardan (jei tai is principo aktualu) pataisykit del skiepo triju doziu kartojimo 12 metu… skiepytiem kudikysteje nera jokio kartojimo ir si konfidenciali informacija yra kiekvienam skiepu kalendoriuje.

        Dar mane zavi siu laiku reiskinys, kai zmones pasiskaite kelis ar tebunie keliasdesimt ivairaus lygio straipsniu pasijunta apsisviete ir savo ziniom perspjaunantys ir visus tos srities profesorius, ir kokioj tv laidoj leidzia sau atviru tekstu is ju tyciotis. Maciau tokia laida, kraupu.

        Na bet kiekvienas pats sprendzia kuo tiketi – mokslininku ir specialistu skaiciavimais, rekomendacijomis ir t.t. ar pogrindiniais zinovais, gasdinanciais samokslo teorijom. Ka girdejau psichoterapeuta vertinant kaip grupini egocentrima, perdeta savojo ‘as’ reiksmes pojuti zemeje, kai grupe zmoniu jauciasi ypatingi ir persekiojami, mano, kad ivairios korporacijos ir pan. susimoke ir dirba, kad tik tam reiksmingajam Petriukui, Marytei pakenktu.
        Sunku nepasiklyst siam perteklines informacijos amziuje. Vienu zodziu, einu geriau gilintis i savo specializacija, o infekcinem ligom pasitikesiu jei uzsiims tie, kam priklauso (jokiais budais nesakau, kad nereik tuo kazkiek dometis kiekvienam). Aciu uz smagia diskusija :)

        • Andrius Andrius says:

          Dėl aliuminio, gyvsidabrio ir kitų ingredientų – o tikrai jokio skirtumo kokiu būdu gauna organizmas?

          Dėl skiepų efektyvumo. Tarkim jie efektyvūs, nors po masinės vakcinacijos Italijoje vistiek liko sirgusių (įdomu skiepyti ar ne). Klausimas (būtent dėl Hep B) – kiek buvo sergančių kūdikių bei mažamečių vaikų iki skiepo įvedimo. Manau turi būti toks tyrimas, jei jau nutarta skiepyti ką tik gimusius.

          Dėl kalendoriaus. Dėkui, pataisiau. Nors tikrai pats tokių faktų nesugalvoju ir kaip tyčia, nuoroda į kalendorių skiepai.lt nebeveikia :)

          Dėl specialistų. Žinoma, tai yra progreso variklis. Sugebėjimas gilintis į vieną sritį tikrai leidžia pasiekti gerų rezultatų. Bet yra kelios problemos, bendros ir specifinės farmacijai:
          1. dirbant siauroje srityje prarandamas holistinis požiūris.
          2. farmacijos pramonės lobizmas yra labai stiprus
          3. gerbiami profesoriai dažnai pamiršta paminėti nemalonius faktus. o būna kad ir atvirai meluoja :)
          4. yra faktų ir pasisakymų, kad statistika sąmoningai gražinama.

          Tada ir pradedi abejoti tais specialistais. Tik tiek. Jūsų teisė neabejoti. Kiek suprantu turite medicininį išsilavinimą, tai gal į savus kitoks požiūris. Bet kai medikai sako, kad skiepo rizika galimai 100 kartų viršija naudą, tai gal verta įsiklausyti? Ar čia dar viena grupelė prisiskaičiusių internetinės rašliavos?
          Beje, būtent medikė mane paskatino domėtis skiepų tema. O kita pažįstama pediatrė irgi pasakojo skiepų istorijų iš ilgametės patirties. Bet čia ne faktai, tai ir nesiremiu :)

          O korporacijos nemanau, kad kažkam specialiai kenkia. Biznis yra biznis :). Ar jūs manote, kad 6 mlrd. dolerių pelno per metus, kuriuos uždirba Glaxo Smith Kline – tai tik nuoširdaus darbo jūsų labui vaisius?

          Jūsų teisė rinktis, kur gilintis. Ir aš turiu savo specializaciją :). O čia hobis. Ir aš džiaugiuosi, kad pasitaiko žmonių kaip jūs, kurie nors ir su tam tikra sarkazmo ir pašaipos doze, bet vis tiek konstruktyviai diskutuoja :). Tam ir yra šis projektas, nes informacijos džiunglėse darosi sunku gaudytis. O ypač dabartinėje visuomenėje, kur esi tik pirkėjas. Ir tikrai bandau suprasti, kodėl turėčiau skiepyti savo mažamečius vaikus Hep B skiepu, bet vis dar nerandu rimtų priežasčių.

          • Gaja says:

            Dar syki sveiki :)
            Del kandesniu zodziu tai atsiprasau, tiesiog iki diskusiju su nulinem emocijom man dar yra kur tobulet :) na bet manau jus suprasit, nes ir paciam pasitaiko tokiu emociniu momentu :)

            Man medicina net ne profesija, o gyvenimo budas. Sita issireiskima pasiskolinau is kito kolegos, nes labai gerai atspindejo kokia man itaka sie mokslai ir darbas daro visam gyvenimui. Todel pasidomiu siuo ir anuo ne tik savo specialybes, bet siuo atveju pasiziurejau kad per daug laiko hep B skyriau, tebunie ir atostogu laiko. Pati pasiskiepijus, nes priskiriama rizikos grupei, vaikas irgi paskiepytas. Objektyviai tai buvo poelgis pagal rekomendacijas. Subjektyvus momentas yra tas, kad man asmeniskai hepatito b gresmes atrodo realesnes ir didesnes, nei skiepu galimos pasalines reakcijos. Dar man rodos jus taip izoliuotai jauciates… kad visi narkomanai prostitutes yra kazkur toli toli nuo jusu gyvenamosios erdves. As irgi kazkada taip jauciaus, kol kaktomusa nesusiduriau, kad tarkim intraveninis narkomanas gali but kostiumuotas, issilavines ir kulturingas oficini darba dirbantis vyriskis, juodziausiom valandom ir nesaugiai susisvirkstes doze. Visuomene pastebi tuos jau visai krastutinius variantus, o kiek nezinomu kulturingai vaiksto tarp musu – sunku pasakyt. Jokiai budais nesakau, kad daug, bet susidurt teko. Nuo tada nebesakau, kad toks ir anoks dalykas nuo manes ir seimos yra toli, ir tikrai niekaip nesusidursiu.

            Kadangi tam laiko nebenoriu skirt, tiesiog pasidalinsiu ka dar prabegom teko is anksciau pasiskaitinet ir gal jum pasirodys kas idomu ir verta pasigilinimo. Del hep B statistikos ieskojau http://sic.hi.lt/ bet arba nera, arba nepakankamai kruopsciai ieskojau. Siaip ar taip kazkur ta statistika yra, nes ne del savo malonumo gydytojai daug raso ir koduoja visas ligas. Dar kas liecia mazus vaikus ir ju statistika, kadangi suaugusiems i letini hep b retai pereina, tai daroma prielaida, kad didzioji dauguma letiniu hep b serganciu susirgo kudikystej ir vaikystej, o kadangi liga gali but be ryskesniu pozymiu ir tik veliau gyvenimo eigoj nustatomas jau letinis hep b, tai isivaizduoju sunku gali but su vaiku statistikom. Dar momentas, kad net apie 30-40 proc berods (reiktu pasitikslint) nezino, kaip/kur uzsikrete. Dar yra saliu, pvz. JAV, kur kiek uzmaciau yra tikrinamos ir visos nescios, ir visi naujagimiai skiepijami. O tarkim U.K. neisivede PSO rekomendacijos visuotinai skiepyt naujagimius ir neskiepija.. UK sergamumas berods 0,5proc. Na galbut idomu butu kur kokia ir kodel priimtina taktika. Dar yra tyrimu, kad tik rizikos grupes skiepyt pasirode neefektyvu, vienas dalykas kaip juos sugaudyt pries tai kol jie pateko i rizikos grupe ir dar nespejo uzsikrest, kitas dalykas, kad apie 30-40 proc kaip minejau net nezino, kur uzsikrete ir pan dalykai. Na bet cia viska ka rasau uzmaciau akies krastu benarsydama, gilinimuisi i ta nenoriu skirt laiko, bet gal jum kas netycia idomu pasirodys.

            Del aliuminio tai jei jis patenka, tai jokio skirtumo ar su maistu, ar is pazastu su antiperspirantu dezodorantu, ar su vakcina.. dar jo buna, tarkim, lupdaziuose, kepimo milteliuose, kai kuriuose maisto prieduose po E raide slepias… nekalbant apie tokius dalykus kaip aliuminio folija, aliuminio indai. Is sensacingu dalyku tarkim skaiciau kudikiu servetelese gali but, arba kudikiu maistelyje (tik aisku nevirsija saugiu doziu). Tyre belgus berods kiek kasdien aliuminio suvartoja, tai kai kurie gali but rizikoj. O tuos ilgalaikio aliuminio vartojimo poveikius nustatyt yra sunku siaip, todel turint omeny kiek jo suvartojam kasdien be reikalo, sakyt kad vakcinos aliuminis yra baisus neurotoksinas mazu maziausiai neobjektyvu atrodo. Gyvsidabrio vakcinoj isvis nera. Va.. hmz.. tiesa, o tie cost effectiveness tai dauguma tyrimu apie 1990m atlikti, kai atsirado vakcina ir eme ziuret ar cia verta skiepyt, tai tu metu tikrai nemazai tyrimu buvau uzmacius. Na lyg ir tiek norejau.

            O siaip vistik manau :) reik tiket ir bent isiklausyt visais klausimais i tos srities specialisto nuomone, nes kaip del sirdies ligu nesikreiptume i infektologa, taip ir koks kardiologas skiepu klausimu galetu pasisakyt pernelyg pavirsutiniskai, o dar jei seniai baiges, tai ir tas bendru medicininiu ziniu bagazas gali but kiek senstelejes.

  12. Andrius Andrius says:

    Gaja, o pačiai nekyla klausimas, kodėl taip viskas sudėtinga? Iš kur čia ta erdvė abejonėms? Kodėl atsiranda poreikis klastoti statistiką? Juk čia gi paprasta matematika – kūdikių sergamumas yra N, o paskiepijus sergamumas yra M, todėl skiepo efektyvumas yra X, o pašalinių poveikių tikimybė yra Y. Pridedam rizikos faktorių ir galima daryti asmeninį sprendimą.
    Bet nėra nei vieno tyrimo kuris visą tai turėtų (ar aš nerandu?). Suduotų tokiems abejojantiems tamsuoliams kaip aš per veidą ir visiems gerai :).

    Vietoj to, turim net ir gydytojų asociaciją, kuri drįsta viešai abejoti skiepo nauda.

    Aliuminis, gyvsidabris – o koks gi skirtumas? Jei skiepas gali sukelti paralyžių, išsėtinę sklerozę ar mirtį, jis nėra saugus. Tada vėl grįžtam prie rizikos, ligos sudėtingumo ir skiepo efektyvumo.

  13. paulius says:

    Ziuriu nors ir senokai diskusija nebevyksta, taciau turiu prideti savo “neobjektyvu ir nepatvirtina “fakta” apie sio skiepo neigiama puse.
    Po gimimo paskiepyjus sunu , kuris pagal APGAR vertintas 10, trecioj dienoj atsidurem ligoninej, su diagnoze kuri nurodyta pirmu punktu salutinio poveikio sarase. Meningitas. 3 savaites klinikose su kruva antibiotiku 3 dienu kudikiui. Dekui dievui ir nekuriem medikams – pagijom.
    Del ilgalaikiu liekamuju reiskiniu – dar pakolkas sunku kalbet, bet tikimes kad ju bus minimum.
    Deja – uzkrato paaiskinimu buvo 5 x kiek mediku , reiskusiu nuomone siuo klausimu. Deja tik viena medike , lyg tarp kitko, lyg pashnabzdom, ivardijo skiepa. Deja nei vienas daugiau.
    Tuo metu patys to dar nesuvedem ir kaltinom visa likusi pasauli.
    Tik veliau isgirdus dar kelias nuomones, nusprendem kad tai buvo skiepo pasekme.
    Taip, mes ne medikai, tyrimu nedarom, 100% teigt to negalim. Bet per daug jau sutapimu ir nuojautos.
    Be visa to – bent dar 3 kudikiai, gime ta pacia diena, po tiek pat laiko, atsidure tam paciam skyriui. Smagu kad nevisiem pasitvirtino meningitas.
    Apmaudu kad niekas neieshkojo priezasciu del ko visi jie beveik tuo paciu metu atsidure ligoninej, kokios priezastys siu negalavimu. O juk tai turbut ir butu pradzia sio skiepo neigiamo poveiki vertinimui. Ir bent jau kazkokios statistikos pradziai.

  14. Gydytojas says:

    Kodel jus imste VAERS duomenis uz fakta? Si duombaze skirta visai kitam dalykui – VAERS yra aktyvios farmakologinio budrumo sistemos dalis. Tai signaline sistema, skirta saugumo signalams identifikuoti. Pranesimus i duomenu baze gali pateikti bet kas, jie daznai dubliuojasi. Kiekvieno pranesimo niekas netikrina ir nevertina. Visi pranesimai yra subjektyvi pranesima pildanciojo nuomone, todel tokie pranesimai farmakologinio budrumo sitemose vadinami ITARIAMU nepageidaujamu reiskiniu i vaista. Speciali programa analizuoja VAERS pranesimu skaicius ir nustato bazines ivykiu reiksmes (Incidence). Jei kazkurie pranesimai pradeda nuolatinai virsyti bazini fona (baseline incidence) – uzsidega signalas, tuomet saugumo mokslininkai – epidemiologai tiria si reiskini nuodugniai: isanalizuoja priezastinio rysio galimybe ir visus atvejus, prezvelgia moksline literatura apie raportuota iviki, jei reikia, inicijuoja specialias saugumo epidemiologines studijas ir tik tada daro isvadas. Sekmes diskusijoje

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>