Kelionė lietuvišku skiepų kalendoriumi IV. Stabligė

Keliaujam toliau. Sekanti aptariama liga iš Infanrix-IPV+Hib vakcinos yra stabligė. Vėl keliam klausimą: ar skiepo nauda ir poreikis atsveria rizikas?

Kas neskaitė – galit peržiūrėti mano analizę apie difteriją įeinančią į tą pačią vakciną.

Stabligė

Wiki sako: stabligė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti gyvulių mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą išskiria specifiškai veikiančius toksinus, kurie paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis. Infekuotajam pasireiškia skersaruožių raumenų traukuliai. Ligos inkubacinis periodas – 1-21 dienų, dažniausiai 6-14 dienų. Užsikrečiama per nešvariu daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos. Taip pat per dideles nešvarias žaizdas po traumų, atvirų kaulų lūžių, nudegimų, abortų, nušalimų, operacijų.

Būtina žinoti, kad stabligės bakterija negali išgyventi, jei jos aplinkoje yra deguonies.

Kaip ir difterijos atveju, ligos sukelėjas ne pati bakterija, o jos išskiriamas toksinas.

Verta paminėti, kad prasirgus stablige, nesusikuria natūralus imunitetas. Klausimas – jei liga imuniteto nesukuria, kaip jį gali sukurti vakcina?

Vakcina

Sudėtis

Veiklioji medžiaga: stabligės anatoksinas.

Kitos sudėtinės dalys išvardintos prie difterijos aprašo.

Šalutinis poveikis

Tas pats sąrašas, kaip ir difterijos, nes vakcina ta pati.

Dar radau, kad stabligės vakcina siejama su Guillan Barre sindromu, bet kaip visada, vieni sieja, kiti ne. Čia jau kaip kam patogiau – vienas tyrimas už, vienas prieš, vėliau metatyrimai sako, kad neaišku ir koreliacija yra atsitiktinė :).

Efektyvumas

Rimtų tyrimų neradau, tačiau Ethel D. Hume savo knygoje „Bechamp or Pasteur?: A Lost Chapter in the History of Biology“ pateikia tokią informaciją:

In World War I the British soldiers were vaccinated against tetanus. According to figures tabled by Winston Churchill in the House of Commons in July 1920, the rate of tetanus on western front was 4.3 times higher than during the Boer War, where no vaccine was used.

Nežinau ar galima daryti kokias išvadas, bet skamba keistai, kad paskiepytų kareivių sergamumas buvo didesnis.

Rekomendacijos

Amerikoje rekomenduojama daryti revakcinaciją kas 10 metų. Kada paskutinį kartą skiepijotės?

Susižeidus durtine žaizda, standartinė procedūra yra paskiepyti, nors, kaip rašoma, gali ir nepadėt, nes reikia iki dviejų savaičių antikūnams susidaryti.

Sergamumas ir vakcinos poreikis

Bent jau JAV, didžiausias sergamumas ir mirtingumas yra vyresnių žmonių (>65 m) grupėje. Kitos didelės rizikos grupės – diabetikai ir intraveniniai narkomanai.

Pažiūrėjus į sergamumą pasaulyje irgi susidaro tam tikras vaizdelis:

Galima daryti išvadą, kad stabligė labai susijusi su skurdo lygiu.

Vitaminas C – „neatrasta“ gydymo priemonė?

Yra keli šaltiniai teigiantys, kad vitaminas C yra efektyvi priemonė gydyti stabligei. Tą tvirtina ir nobelio premijos laureatas Dr. Linus Pauling savo knygoje „Vitamin C – The Common Cold and Flu„. Tyrimas Bangladeše parodė, kad mirtingumas nuo stabligės žymiai sumažėja vartojant net ir nedideles (1 g) vitamino C dozes.

Klausimas – kodėl gydymas vitaminu C (net ir kaip papildu tradiciniam gydymui) nėra bendra praktika? Pilnai neištirta? Bet blogiau gi nebus. Per pigu? Neužtenka kompetencijos ir informacijos sklaidos tarp medikų?

Išvados

Kaip ir visada teigiu, kad skiepijimasis – asmeninio apsisprendimo reikalas. Mano akimis – nebuvimas rizikos grupėje, pakankama  priežastis nesiskiepyti nuo stabligės. Taip, žinau, vaikas gali užlipti ant vinies ir susirgti. Bet taip pat gali ir numirti nuo skiepo.

Jei susižeidėt – išgerkit didesnę dozę vitamino C – nepamaišys 🙂

Nesu gydytojas, neturiu medicininio išsilavinimo. Pateikta informacija yra santrauka nurodytų šaltinių. Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo rekomendacija.

Žymos:

One Response to Kelionė lietuvišku skiepų kalendoriumi IV. Stabligė

  1. Silvija sakė:

    dar sis tas kas liecia sia liga: Isidurus reikia zaizdai leisti nukraujuoti, paskui isdezinfekuoti ir jokiais budais neuzdengti. Kaip jau minejot bakterijai sunaikinti reikalinga oro cirkuliacija.
    Vokietijoj per metus sia liga uzsikrecia 7-10 zmoniu. (is 82 milijonu :)) Mirsta vienas kitas per kelis metus ir tie patys vyresnio amziaus zmones, kuriu kraujotaka susilpnejus ir negali reikiamai susizeidus nukraujuoti. Skiepas susideda is taip sakant „nunuodidintu“ nuodu, kuriuos isskiria ta bakterija. Sio skiepo gamintojo Vokietijoj buvo paklausta kaip jie sugeba nunuodinti si skiepa 😀 , bet pats gamintojas nebuvo pajegus i si klausima atsakyti! Tai kyla klausimas-ka jie gamina ir pardavineja jei patys nezino kaip gamina?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *