Nevalytų dantų sveikata

paperUžkabino Lryto.lt antraštė „Kodėl aš jau 8 metus nesivalau dantų ir esu sveikas“. Antraštės darbas intriguoti, o mano darbas – patikrinti :).

Teiginys Nr. 1. Neturiu problemų dėl dantų, nes jų nesivalau

Atmetus ilgą įžangą, randam pirmą teiginį: „mano šeimoje nebeturime problemų dėl dantų, nes aš nesivalau dantų jau 8 metus“. Tačiau teiginį galima drąsiai mesti į šiukšlių dėžę, nes toliau pats autorius pasakoja, kad dantis valo vandens, dantų krapštukų ir servetėlių pagalba. Realiai visas straipsnis turi vadintis „nenaudoju dantų šepetėlio ir pastos ir esu sveikas“.

Teiginys Nr. 2. Dantys žalojami pastomis

Teoriškai pasta gali žaloti dantis dėl esančių abrazyvinių dalelių arba dėl savo cheminio poveikio.

Abrazyvas

Ieškom ir randam – dauguma populiariausių pastų yra arba abrazyvios arba labai abrazyvios. Yra ir laikomų pavojingomis :). Abrazyvios dalys įdedamos specialiai, kad lengviau nusivalytų dantų apnašos, tačiau per didelis abrazyvumas gali pažeisti dantų emalį. Čia lyg su smėliu dantis valytumėt :). Pastų sudėtyje yra bent 50% abrazyvių medžiagų (pvz. aliuminio hidroksidas, kalcio karbonatas ir pan.).

Abrazyvumas matuojamas RDA (Radioactive Dentin Abrasiveness, kai kur įvardinama kaip Relative Dentin Abrasion) skalėje:

  • 0-70 – mažas abrazyvumas
  • 70-100 – vidutinis abrazyvumas
  • 100-150 – didelis abrazyvumas
  • 150-250 – pavojingas abrazyvumas

Keli pavyzdžiai:

  • Šepetėlis su vandeniu – 4
  • Weleda Calendula – 45
  • Colgate Total – 70
  • Crest/Blend-a-Med Extra Whitening – 130
  • Colgate 2-in-1TartarControl/Whitening – 200

Bėda, kad nėra pateikiamas visų pastų abrazyvumo indeksas. Šiame video rasite praktinius patarimus, kaip pasitikrinti savo pastos abrazyvumą:

Cheminė sudėtis

Pagrindinis ingredientas – abrazyvios medžiagos, bet rizika yra daugiau mechaninio poveikio, o apie tai jau kalbėjom.

Fluoridai. Oficialiai fluoridai padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Tačiau man kliūna, kad tai nėra pati sveikiausia pasaulyje medžiaga. Per didelis fluoro kiekis gali sukelti šiuos sveikatos sutrikimus:

  • dantų fluorozė – emalio trupėjimas, tamsios dėmės ir t.t. (nenorėjau dėti foto dėl savaime suprantamų priežasčių, bet pažiūrėkit google „fluorosis“)
  • skrandžio skausmai
  • ūminis apsinuodijimas
  • bėrimai
  • gliukozės skaidymo sutrikimai

Žinoma, nereikia ryti pastos. Tačiau, bent jau vaikams, visos „skanios“ dantų pastos šią riziką bereikalingai didina. Anot daugelio tyrimų, vaikai suvartoja daugiau nei rekomenduojama dienos fluoridų norma vien tik iš dantų pastos.

Bet tai kaip čia gaunasi? Valant fluoridas apsaugo dantis nuo ėduonies, o valgant – pats juos „ėda“. Teoriškai, fluoridai padeda atstatyti dantų emalį. Mercola.com rašo, kad fluorido trūkumas tikrai nesukelia ėduonies. 11-os tyrimų apžvalga sako, kad nepavyko nustatyti fluorido poveikio ėduonies prevencijai, o vienas tyrimas tiesiai šviesiai pasakė, kad jokios prevencijos nėra. Tai jei vartojam fluoridą dėl emalio stiprinimo, bet tuo pačiu rizikuojam emalio sutrupėjimu nuo to paties fluorido, tai gal verta pagalvoti apie alternatyvius emalio stiprinimo būdus? :). Jau rašiau, kad emalio remineralizacija nevyksta rūgštinėje burnos aplinkoje ir kaip galima nuo to apsisaugoti. O tam tikrai nereikalingi fluoridai.

Valikliai. Dažniausiai pasitaikantys yra natrio lauret sulfatas (sodium laureth sulfate – SLES) ir natrio lauril sulfatas (sodium lauryl sulfate – SLS). Tai labai kontraversiškos medžiagos su dideliu kiekiu galimų kenksmingų poveikių (apsinuodijimai, bėrimai, galimi vėžiniai susirgimai), tačiau dantų problemų tarp jų nėra. Tarkim, kad jos dantų sveikatai pakenkti negali :).

Antibakterinės medžiagos.  Viena populiariausių medžiagų – trichlozanas (triclosan). Teigiama, kad padeda kovoti su dantenų uždegimais bei stabdo dantų akmenų susidarymą. Įdomu tai, kad trichlozanas iš pradžių buvo užregistruotas kaip pesticidas, bet vėliau matyt nusprendė, kad puikiai tiks burnos higienai :). Vėlgi, krūva neigiamo poveikio organizmui (raumenų funkcijos, hormoniniai sutrikimai), tačiau kadangi dantims regis nekenkia, toliau nenagrinėsim.

Remineralizatoriai. Pagrinde hidroksiapatitai ir kalcio fosfatas. Nieko blogo apie juos neradau.

Kitos medžiagos.

  • Džiuvimą stabdančios medžiagos. Glicerolis, sorbitolis, ksilitolis. Kažkodėl visi yra dirbtiniai saldikliai, kurie kaip ir priskiriami prie rūgštinančių medžiagų, todėl tikrai nepadeda remineralizacijai. Neskaitant krūvos galimų kenksmingų poveikių.
  • Jautrumą mažinančios medžiagos. Stroncio chloridas, kalio nitratas. Tiesiogiai sukeliamų problemų neradau, bet kadangi šios medžiagos yra slopina skausmą, gali nutikti taip, kad jos „paslėps“ realias dantų problemas.

Teiginys Nr. 3. Dantys žalojami šepetėliais

Pagal abrazyvumo indeksą, šepetėlio (be pastos) abrazyvumas yra 4, t.y. minimalus. Tai kokiu būdu galima sužaloti dantis? Žinoma, dantų šepetėlių šėrelių minkštumas skiriasi.

Štai čia rašo, kad pernelyg stropiai valantis dantis vidutinio ar didelio kietumo šepetėliu, galima pažeisti emalį. Praktinis patarimas – laikykit šepetėlį pirštų galiukais, o ne tvirtai suspaudę delne – natūraliai valysite ne taip smarkiai.

Teiginys Nr. 4. Valantis dantis atsiranda blogas kvapas

Verta pasidomėti, kas ir kodėl ten „smirda“, ir tada matysim, ar dantų valymas gali tai sukelti. Oficialūs blogo kvapo šaltiniai:

  • Maisto likučiais mintančios bakterijos
  • Rūkymas ir tabako kramtymas
  • Burnos sausumas – kserostomija
  • Dantenų ligos
  • Kvėpavimo takų ligos – plaučių uždegimas, bronchitas ir pan.
  • Stipraus kvapo maistas (česnakas, svogūnas ir pan.)
  • Kitos ligos – sinusų infekcija, kepenų, inkstų problemos, refliuksas, diabetas
  • Vaistai

Atmetam viską, kas nesusiję su dantų higiena, ir mums lieka:

  • Prastai išvalyti dantys
  • Dantenų ligos – dažniausiai dantenų uždegimas (gingvitas)

Drįstu teigti, kad pastos/šepetėlio naudojimas negali palikti daugiau maisto likučių, nei jų nenaudojant, todėl lieka tik dantenų ligos. Pirminė dantenų uždegimo priežastis – burnos ertmėje gyvenančios bakterijos, kurios vėlgi suklesti esant maisto likučiams.

Yra dar ir alerginis gingvitas, kurį gali sukelti įvairios medžiagos, esančios dantų pastose.

Bet kokiu atveju, straipsnio autorius teigia, kad jis maisto likučius iš karto nuskalauja ir išvalo dantų krapštukais. Gal čia šuo pakastas, o ne teiginyje, kad šepetėlis yra blogis?

Išvados

Su dviem dalykais šiame straipsnyje pilnai sutinku:

  1. Dantis valytis reikia, ir kuo greičiau pašalinsit maisto likučius, tuo geriau (nors tai ir kardinaliai prieštarauja antraštei :)).
  2. Dantų pastas, jei jau norit naudoti, reikia rinktis labai atsargiai. Kaip ir bet kur kitur šiais laikais ten prikimšta visokios nebaisiai geros chemijos, o kai kurios pastos yra dar ir per daug abrazyvios. Fluoras, antibakterinės medžiagos, saldikliai – tikrai nėra būtini dalykai normaliai dantų sveikatai. O jei dar pridėti galimas žalas sveikatai…

Iš esmės, tikslas yra kuo greičiau nuvalyti maisto likučius ir palaikyti normalų burnos ertmės pH balansą, kad nesiveistų bakterijos ir vyktų emalio remineralizacija. Tam reikalui nei pasta nei šepetėlis nėra būtini. Šepetėlis – daugiau patogumo klausimas, su sąlyga, kad jis ne per kietas ir jūs ne per smarkiai brūžinat :).

Dar viena išvada – skaitykit ne tik antraštes :).

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

 

 

Žymos:

2 komentarai

  1. Tilia sakė:

    žmonės šneka kad fluoras ir fluoridas ne vienas ir tas pats daiktas. Kažkaip suplakta į vieną pastraipoj „Bet tai kaip čia gaunasi? „

  2. Andrius Andrius sakė:

    Atsiprašau, visur turi būti fluoridas. Pataisiau įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *