Pagijusi vegetarė, kalcis ir dantys

Užklydau į vieną įdomų blogo įrašą „Pagijusios vegetarės istorija„. Moteris skelbiasi po 17 metų „atsikodavusi“ nuo vegetarizmo. Neskaitant prakeiksmų jos mitybos mokytojams ir pagiežos kitiems vegetarams, viskas tvarkoj, kiekvienas turi teisę rinktis. Bet labiausiai nustebino pareiškimas: „būdama vegetarė netekau beveik pusės labai gražių dantų. Mat ne tik nevalgiau mėsos, bet septynerius metus neėmiau į burną jokių pieno produktų. Organizmui trūko kalcio, dantys byrėjo gabalais“. Ar tikrai veganinė dieta neduoda pakankamai kalcio? Ar čia kitur šuo pakastas?

cow_skullVisų pirma, teiginys, kad veganinė (kiek supratau „pasveikusi“ moteris laikėsi ne vegetarinės, o veganinės dietos – nei pieno, nei kiaušinių ir t.t.) dieta nesuteikia pakankamai kalcio yra šiek tiek abejotinas. Drambliams kažkaip ne tik dantys nebyra, bet dar ir didžiulės iltys išdygsta. O karvės dar ir sugeba to kalcio į pieną pridėt. O regis nei jautienos nevalgo, nei sūriu užkandžiauja :). Žiūrim didžiuosius kalcio šaltinius.

Kalcio šaltiniai

Rekomenduojamas kalcio kiekis per dieną suaugusiam žmogui – 1 gramas.

Nevarginsiu detalėmis, bet esminiai kalcio šaltiniai (100 g maisto):

  • Parmezanas – 1380 mg
  • Nelukštentos sezamo sėklos – 980 mg
  • Kiti sūriai – ~750 mg
  • Chia sėklos – 631 mg
  • Dilgelės – 490 mg
  • Konservuotos sardinės – 382 mg
  • Petražolės – 340 mg
  • Migdolai – 265 mg
  • Bazilikai – 250 mg
  • Džiovintos sojų pupelės – 225 mg
  • Linų sėklos – 198 mg
  • Lazdyno riešutai – 188 mg
  • Garbanotieji kopūstai – 181 mg
  • Jogurtas – 160 mg
  • Lapiniai kopūstai – 157 mg
  • Džiovinti avinžirniai – 150 mg
  • Džiovintos baltosios pupelės – 144 mg
  • Figos – 144 mg
  • Rabarbarai – 140 mg
  • Pistacijos – 135 mg
  • Pienas – 116 mg
  • Špinatai – 100 mg
  • Apelsinai – 46 mg

Gal ir ne viską paminėjau, bet ne tame esmė. Ir tam tikrų produktų, kaip antai petražolių, daug neprivalgysi :). Tačiau labai norint, galima ir veganiškoje dietoje pakankamai kalcio rasti. Tik reikia domėtis, ką valgai. O va mėsoje kalcio mažokai – 100g jautienos yra tik 18 mg.

O gal esmė ne šaltinyje, bet ir pasisavinime ar praradime?

Kalcio pasisavinimas ir praradimas

Mercola.com teigia, kad vegetarams reikia 50% mažiau kalcio, nes jie jo mažiau praranda per šlapimą. Tame pačiame straipsnyje pasisakoma apie kalcį ir pieną:

  • Pasterizacijos metu dingsta fosfatazė – fermentas skirtas kalcio įsisavinimui.
  • Karvės piene esantis fosforas trukdo organizmui pasisavinti kalcį.
  • Pieno baltymas didina kalcio šalinimą per inkstus.

Buvo atliktas įdomus tyrimas, kai buvo matuojamas kalcio kiekis šlapime ir geriant gėrimus su cukrumi ir/ar kofeinu. Kofeinas padidino kalcio pašalinimą 25%, o pridėjus cukrų – visais 50%. Taip pat buvo prarandami dideli natrio, chloridų ir kalio kiekiai. Fosforas, esantis kolose ir pan., kalcio pašalinimą dar labiau didina.

Sveikuolių puslapiai išvis teigia, kad gyvuliniais baltymais turtinga mityba, taip pat skatina kalcio praradimą bei osteoporozę. Tyrimai su inuitų skeletais tai patvirtina. Jau rašiau apie tai įraše apie pH. JAV, kur pieno produktų suvartojimas yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau sergamumas osteoporoze irgi vienas aukščiausių. Mano akimis, yra galimos dvi priežastys – arba kalcis iš pieno produktų tikrai nepasisavinamas, arba dėl nesveikos mitybos kalcio daugiau pašalinama nei gaunama.

Kalciui pasisavinti svarbiausias yra vitaminas D. O gaunamas jis iš dviejų šaltinių – saulės ir tam tikrų maisto produktų – kiaušinių, sviesto, riebių žuvų, kepenų ir pan. Veganams kaip ir nykuma, teks daugiau saulėje būti :). Vitaminas D ne tik padeda įsisavinti, bet ir resorbuoti kalcį, kuris būtų pašalintas per šlapimą.

Kalciui įsisavinti taip pat reikalingi vitaminai C, E, K, magnis bei boras.

Papildai

Atrodo paprasčiausias sprendimas šiuolaikinėje visuomenėje yra papildai – tabletė kiekvienai problemai :). Bet va tyrimai sako, kad kalcio papildai ne tik nepadeda apsisaugoti nuo osteoporozės, bet ir didina širdies ligų, infarkto, ar net prostatos vėžio riziką. Hm…

Dantų sveikata

Grįžtam prie pagrindinės temos – „subyrėjusių veganės dantų“. O gal čia iš vis ne kalcis kaltas?

Visų pirma, pagrindinė dantų erozijos problema yra ne kalcio trūkumas, o rūgštinė burnos terpė. Seilėse esantis kalcis „lopo“ emalio skyles, tačiau pernelyg rūgštinėje aplinkoje remineralizacija nevyksta. Vadinasi kalcio kiekis yra būtinas veiksnys, tačiau nepakankamas. Seilių pH, žinoma, irgi yra svarbus.

Internetas pataria kaip sumažinti burnos rūgštingumą:

  • Vartokite mažiau saldžių gėrimų, sulčių bei vyno.
  • Jei užkandžiaujate, derinkite rūgštinantį ir šarminantį maistą. Pvz. riešutus su vaisiais ar morkas su sūriu. Klausimas kaip į tokius derinius sureaguos skrandis :).
  • Nevalykite dantų valandą po rūgštinio maisto ar gėrimo. Skamba nelogiškai, tačiau esmė tame, kad nuo rūgšties suminkštėjęs emalis yra lengviau pažeidžiamas šepetėliu. Geriau praskalaukite vandeniu, o dar geriau – vandeniu su soda.
  • Gerkite per šiaudelį.
  • Gerkite daugiau vandens.

Rūgščiai neutralizuoti taip pat reklamuojamos kramtomos gumos bei mėtinukai su ksilitoliu.

Na ir žinoma, sveikiems dantims tikrai svarbu valymas. Tiek šepetėliu, tiek siūlu.

Tačiau tai yra mažiau žinomos tiesos. Kadangi vegetarų/veganų yra daug, tai daugmaž visi ir turėtų turėti dantų problemas. Radau labai įdomų blogo įrašą, kuris analizuoja (po savo asmeninės dantų „krizės“) galimas dantų problemų priežastis:

  • Dažnas valgymas ir užkandžiavimas. Didinamas burnos rūgštingumas.
  • Riešutų, džiovintų vaisių valgymas. Lipnus, tarp dantų stringantis maistas – balius bakterijoms.
  • Nenoras valytis dantis, motyvuojant, kad gyvūnai nesivalo. Nors ir ėduonis bezdžiones puola rečiau, bet visgi puola. Šitas geras, dar tokio varianto nesu girdėjęs 🙂
  • Rūgštaus maisto vartojimas. Sprendimas: skalaujam burną vandeniu su soda :).

Kitas blog’as rekomenduoja užtikrinti reikiamą būtinų vitaminų „trio“ kiekį:

  • Vitaminas K2. Jis atsakingas už tai, kad kalcis atsidurtų dantyse. Šį vitaminą galima mūsų pačių žarnynas, tačiau dar nėra aišku, ar jo pakanka. Kadangi vitaminas yra bakterinės kilmės, jo šaltiniai yra pagrinde fermentuotas maistas – natto (japoniškas fermentuotų sojos pupelių patiekalas), brandintas sūris, varškė. Labai nedaug yra mėsoje ir kiaušiniuose.
  • Vitaminas D. Ačiū, jau žinom. Būsim daugiau saulėje 🙂
  • Vitaminas A yra svarbus dantų ir kaulų formavimui. Šaltinių tikrai daug ir veganams ir mėsėdžiams – nuo morkų, pienių lapų iki kepenų :).

Išvados

Mano asmeninė išvadas – ne esmė, ar valgote mėsą ar ne, viską reikia daryti sąmoningai ir apgalvotai. Kalcio šaltinių yra daug, bet yra daugiau veiksnių, tokie kaip pasisavinimo efektyvumas ar šalinimo kiekiai.

Kalbant apie dantų sveikatą – vėlgi, tai ne tik kalcio klausimas. Burnos rūgštingumas ir higiena yra ne mažiau svarbūs.

Iš turimos informacijos darau išvadą, kad net ir veganai gali turėti gerus dantis – tik reikės pasistengti. Bet turbūt verta :).

P.S. Jei nebeatsidaro nuoroda į „Pagijusios vegetarės istorija“, galima bandyti Google kopiją.

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:, , , , ,

3 komentarai

  1. Greg sakė:

    My web-site … homepage (Greg)

  2. If you are absolutely stumped about the seo host to visitors.
    The correct use of color separation, layout, see results coming your way of doing
    business. So you could have something of absolutely vital for businesses whose seo
    aim is to have good link popularity, which give you some
    helpful knowledge when it comes to choosing which fonts
    to use it. Apart from saving you lots of services with quick turn-around ratio and to
    do everything for it? My persona online is to spend more than five or
    six links.

    my webpage :: search engine optimazation

  3. as sakė:

    As labai netoleruoju pieno labai. Vienus metus isbraukiau pieno produktus is valgiarascio. Turejau labnai stiprius dantis, taciau keli nuskilo,pastebejau dantu problemas. Ir butent prasidejo nustojus vartoti pieno produktus. Tai zinoma tai no to ir durniui aisku. Ir nereikia pripaisineti nesamoniu ir isvedineti teoriju, kad is obuoliu uztenka kalcio. As ir papildus vartojau-neuzteko. Vartoju vel pieno produktus, isskyrus negerio pieno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *