Seminaras „Išlaisvinantys požiūriai“

meditationPrasidėjo dar vienas Rimvydo Židžiūno požiūrio plėtimo seminarų ciklas. Bandysiu apsilankyti visuose devyniuose ir pasidaryti santraukas. Šio seminaro, vykusio 2013 09 30, tema – „Išlaisvinantys požiūriai“.

Įvadas

Kiekvienas žmogus viduje žino atsakymą į klausimą, kaip reikia gyventi. Tačiau rūpesčiai, buitis neleidžia girdėti savęs. Ir todėl labai svarbu sugebėti save išgirsti.

Kas yra požiūris? Stereotipiškai – tai žinios. (Pvz. rūkymas – blogai; žmogaus „privatizavimas“ santykiuose – blogai). Tačiau žinios nepakeičia požiūrio – žinom, o vis tiek darom. Gyvenimo patirtis taip pat gali nepakeisti požiūrio – ne visada išeina pasimokyti iš klaidų. Žmogaus gyvenimas yra toks, koks jo požiūris ar požiūrių visuma – jei pakeiti požiūrį, patampi kitu žmogumi/asmenybe. Ir kuo žmogus vyresnis, tuo labiau gina savo požiūrius. Išeitis – požiūrio plėtimas.

Išsilaisvinimas

Iš ko reikia išsilaisvinti? Kas laiko kažkokiame „kalėjime“?

Kai tau 16 metų, tavo gyvenime gali įvykti bet kas – šeima, kelionės, karjera, ar namai – tai maksimalizmo laikotarpis. Gyvenimas neapribotas.

Kai tau 27 metai, kai galutinai išeini iš paauglystės – nuo šiol viskas priklauso tik nuo tavęs.

Kai tau 45-50, pastebi, kad gyvenimas sukasi ratu. Supranti, kad iš tavęs kažkas gavosi. Tik pradedi suprasti, kad negali tam tikrų dalykų padaryti, pvz. negali vėluoti, nekelti balso. Mes esame įkalinti ir priklausomi nuo savo minčių, sakančių kaip mes turime gyventi. O negalvoti neišeina – mintys pačios galvojasi, jos mūsų neklauso :). Žmonės tiki tuo, kas yra jo galvoje, nors jos ir ne visada nuveda ten, kur nori, nors širdis sako visai ką kita. Gyvenimas yra toks, kokios mintys sukasi  galvoje – mintys įkalina gyvenime, kuriame gyveni.

Kaip atsiranda mintys? Kaip jos „užprogramuojamos“?

Mąstymas yra tam tikra programa, kuri yra įdiegta nuo pat mažens. Išmokus žodžius, programa sukasi galvoje visą gyvenimą. Bazinė „programa“, kuri sukasi mumyse, yra sudaryta iš vertinimų. Mažas vaikas daro bet ką, kol nesužino, kas galima ar negalima – tėvai parodo savo elgsena, kas yra gerai ir kas yra blogai. Vėliau iš vientiso pasaulio atsiranda juoda ir balta. Jį išdresiruojame – tikimės tam tikros elgsenos. Atsiranda  reikia/nereikia. Vėliau šitos programos niekas nebepastebi.

bazine programa

 

Atsiranda papildomos programos – “noriu, tikslas, svarbu” – tai, ką pastebim. Pvz. 1 vyras + 1 žmona = gerai ir reikia = noriu. Bet taip tik atrodo, kad nori, nes toks visuomenėje priimtas vertinimas. Pakeitus bazinę programą, viskas gali pasikeisti – juk yra šalių, kur daugpatystė praktikuojama ir 1 žmona jau blogai, o ne gerai :).

Blogai/nereikia – bijau. Žmonės nieko nedaro dėl ypatingos motyvacijos – baimės.

Blogai/reikia – problemos. Tik vienam problema, kitam ne problema. Tai yra sapnas, kuriame tu sapnuoji, kad tai yra problema :).

Nereikia/gerai – sprendimai.

papildomos programos

Kai tik mąstymas aptinka „aš to noriu“, iš karto atsiranda problemos, juk nėra noro, kurį galima iš karto patenkinti. Kuo daugiau darai, tuo daugiau problemų. Spjauti į problemas ne išeitis, nes atsiranda baimės. Viskas sukasi ratu tarp norų, problemų, spendimų ir baimių.

Įsimylėjus ši programa neveikia, nes neveikia mąstymas. O kai gyveni kartu – atsiranda problemos, kurių nenori spręsti, nes bijai prarasti žmogų.

Nėra gyvenime situacijos, kurios nepagadintų mąstymas. Nėra pastoviai laimingų, visi kažko tikisi, nori išspręsti tam tikras problemas. „AŠ taip galvoju“ sukuria ego pasaulį, kai žmogus susitapatina su mintimis. Tada prasideda sukimasis ratu. Visos mintys yra egoistiškos, nes jos sprendžia tavo problemas. Mintys nėra blogos, bet blogai su jomis susitapatinti.

Susitapatinimo su mąstymu padariniai:

  1. Gyvenimas sukasi ratu.
  2. Nežinau, ko noriu.
  3. Problemos neišnyksta.
  4. Aš nuolatos sprendžiu problemas.
  5. Aš jaučiuosi įsitempęs.
  6. Pasitenkinimas trumpalaikis.
  7. Laimingas būsiu rytoj, kai įvyks tas ar anas…

Problemos neišnyksta, jei klausome mąstymo. Jei žmogus susimąsto apie save ar yra laimingas, tai pavojinga, nes mąstymas neduoda atsakymo. Mąstymas ir ego daro žmogų nelaimingu. Nėra vieno teisingo būdo kaip užeiti „už“ mąstymo, kad papulti į sąmonę/širdį, tačiau galima keisti požiūrį.

Išlaisvinantys požiūriai

1. Visi žmonės nori būti laimingi. Viską, ką mes darom, darom todėl, kad norim būti laimingi.

  • Laimė ir pasitenkinimas nėra tas pats. Turtas gali suteikti laimę, tačiau vėliau lieka pasitenkinimas, bet tai nėra laimė. Komfortas didėja, pasitenkinimas didėja, tačiau savižudybių skaičius irgi didėja.
  • Laimė – tai ne procesas ir ne rezultatas. Laimė yra būsena.

2. Laimė tai būsena, kurią sukuria vidinės aplinkybės, o ne išorinės.

  • Gyvenimas nuolat kinta. Jeigu laimę sukūrė išorinės aplinkybės, tai būtinai praeis.
  • Kuomet laimę sukuria vidinės aplinkybės (jausmai, pasirinkimai, emocijos, vertybės, požiūriai ir t.t.), ji gali trukti labai ilgai.

3. Sąmoningumas ir savirefleksija daro tave laimingu (savireguliacijos principas). Sugebėjimas atsitapatinti nuo savo mąstymo leidžia jį įtakoti. Kai susitapatini su emocija (pvz. pykčiu), ji tave valdo. Jei sugebi refleksuoti, gali valdyti emociją – ne aš pykstu, o paprasčiausiai atsirado neigiamų emocijų. Jei mąstymas save stebi, tai ne savirefleksija, o savikontrolė. Savikontrolė – tai įtampa, savireguliacija – atsipalaidavimas.

4. Sąmonės plėtimas daro tave laimingu (evoliucijos principas). Sąmonė plečiasi, jei žmogus tobulėja. Apie sąmonės plėtimą buvo atskiras seminaras.

  • Sąmonės plėtimas į išorę. Reikia suprasti, kad skirtingose situacijose yra skirtingos taisyklės, reikia skirtingų įgūdžių, skirtingų „žemėlapių“. Tai prisitaikymas prie aplinkos.
  • Sąmonės plėtimas į vidų. Žmogus turi suprasti, kad yra ne tik mąstymas, bet ir kiti gilesni savęs sluoksniai – jausmai, siela, ir t.t. Sąmonė gali plėstis dvasiniu keliu (dvasiškai – tai ne religiškai) – tai susiliejimas su gamta ir patirta harmonija.
  • Balanso kelias. Derinimas sąmonės plėtimo į vidų ir išorę.

5. Širdies atvėrimas daro tave laimingu (meilės principas). Uždaryta širdis – galvoji, atvira širdis – jauti.

  • Širdies kelias: „ką duodi, tą gauni“.
  • Proto kelias: „gyvenimas – kova“.
  • Balanso kelias. Deriname širdį ir protą. Jei protas pasidaro tarnu – jis pradeda tarnauti tau. Protas – geras vykdytojas, tačiau netinka vadovauti. Širdis pasako kur eiti, o protas sprendžia kaip.

6. Tampi laimingu, kai tampi savimi (pasiekimų principas). Būdamas kažkuo kitu jausi begalinę įtampą. Žmogus turi ne perdarinėti save, o atskleisti.

7. Kiekvienas žmogus turi savo misiją, gyvenant pagal ją būni laimingas (realizacijos principas)

  • Misija – tai visuma užduočių, kurias atlikdamas išmoksti būti laimingas.
  • Misija yra užkoduota žmogaus duotybėse ir pasikartojančiose situacijose.

8. Kiekviena gyvenimo situacija yra pamoka, kuri moko kaip joje būti laimingu.
Yra keturios sferos:

  • Asmeninis gyvenimas. Esminė pamoka – meilė.
  • Socialinis gyvenimas – efektyvumas
  • Intymus gyvenimas (ne tik seksas) – suteikti malonumą ir priimti malonumą.
  • Dvasinis gyvenimas – sukurti harmoniją su savim ir su pasauliu.

Nereikia spręsti ar ieškoti problemų. Reikia ieškoti būdų, kaip tapti laimingu. Neužtenka pačiam būti laimingu, bet reikia ir padaryti šalia esančius žmones laimingais. Svarbu klausytis širdies ir leisti protui vykdyti.

Apsilankykite seminaruose patys ir išgirskite viską iš pirmų lūpų – www.emocinisintelektas.lt 🙂

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:, ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *