Seminaras „Ką apie būsto kreditus ir finansus turi žinoti kiekvienas“

moneyGavau vardinį pakvietimą į finansų pagrindų seminarą. Didelių lūkesčių neturėjau, bet kadangi lektorių šiek tiek pažįstu – negalėjau nenueiti :). Ir nelikau nusivylęs. Nors jaučiausi turintis tvirtą finansinį pagrindą, pasirodo ne toks jau jis tvirtas – gavau tikrai naudingos informacijos.

Apie seminarą

Seminarą vedė Arnas Markevičius – įmonės M Capital direktorius. Puiki dalykinės srities ir geros nuotaikos palaikymo kombinacija – 1 h 45 min tikrai neprailgo. Susirinko pilna ISM auditorija – ~60 žmonių. Daug gražaus jaunimo, nors buvo ir vyresnių :).

Seminaras nemokamas, o jei prekė nemokama – prekė esi tu :).  Nors tai ir nebuvo slepiama – M Capital yra finansų tarpininkas pensijų fondų ir gyvybės draudimo srityje.

Seminaras padalintas į dvi dalis:

  1. Asmeninių finansų valdymas
  2. Būsto kreditas

Asmeninių finansų valdymas

Finansinis saugumas

  • Grynų pinigų atsarga. Visi žino, kad reikia, bet niekas neliepia, todėl sunku save motyvuoti :). Kuo paprastesnis darbas, tuo mažesnės atsargos reikia, nes gali greitai susirasti naują darbą. Prekybos centro pavyzdys – pagrindinis reikalavimas – reikia tik šypsotis ir nevartot alkoholio :).
    Lietuvos statistika – esamų atsargų užtenka išgyventi 15 dienų.
  • Pirkinių planavimas. Kaip ir trivialu – pirkti tai, ko tikrai reikia, o ne kas pigu.
    Namų biudžetas yra būtinas, net ir su mažomis pajamomis. Dideliems pirkiniams taupom, lizingo ir vartojamų paskolų – vengiam. Greitieji kreditai – rinkos šiukšlė, kurio naudojimo mąstai rodo šalies neišprusimą.
  • Papildomi pajamų šaltiniai. Teorija sako, kad reikia turėti 5 pajamų šaltinius (o kada gyventi? :)), kuriuos reikia susikurti iki gyvenimo galo. Be to, ta veikla turi patikti. Variantai:
    • Darbo užmokestis
    • Verslas
    • Nuoma
    • Patentai
    • Autorinės teisės
    • Investicijų graža
    • Savarankiška (individuali) veikla
  • Kaupimas ateičiai ar nelaimėms. Pensijos, draudimai.
    Esminis pensijos skirtumas LT ir Vakarų Europos – ten pensija žmonės rūpinasi anksčiau.

Pensija/kaupimas ateičiai

SoDra renka dirbančių mokesčius ir dalina nedirbantiems. Dirbančių skaičius mažėja, pensininkų daugėja, SoDros skola – 11 mlrd. Lt. Ne kokia perspektyva :). “Džiugi” žinia – Sodros skolos augimo tempai lėtėja :). Esmė yra sukaupti kapitalą dirbant ir saugiai gyventi. Reikia atsidėti apie 10% pajamų, bet mes dažniausiai norim gyventi šia diena ir viską išleidžiam.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema:

  1. SoDra (bazinė pensija – 360 Lt, vidutinė – 700 Lt)
  2. II pakopos pensijų fondai (+100-200 Lt prie pensijos)
  3. Savanoriškas kaupimas (su 15%-70% lengvata kaupimui).

II pakopos fondai. Galimi pasirinkimai ryšium su pasikeitimais:

  • Stabdyti kaupimą. Nesvarstytina.
  • Kaupti maksimaliai (2% nuo mokesčių į pensijų fondą, 1% nuo algos skiriame savanoriškai, 1% nuo vidutinės algos skiria valstybė. 2016 – 2%+2%). Kritinė riba – 3500 Lt ant popieriaus. Virš – reikia svarstyti, bet nebe taip apsimoka.
  • Kaupti minimaliai (2% nuo mokesčių į pensijų fondą)

Gyvybės draudimas

Lietuvoje tai yra prieštaringas produktas, tačiau paprasčiausiai reikia tinkamai naudoti. Dalis įmokos yra draudimas, dalis – kaupimas (nuo savęs pridėsiu, kad dar viena dalis eina už pačią paslaugą ir tarpininkavimą :)).

Draudimas turi saugot šeimos finansus:

  • Mirties atveju. Šeimos išgyvenimas 2 metams.
  • Traumų atveju. Ne pats reikalingiausias draudimas, nors kaip sako asmeninė patirtis – padės užsimokėti už gydymo išlaidas :).
  • Invalidumo atveju. Šeimos išgyvenimas 2 metams.
  • Kritinių ligų atveju. Turi užtekti gydymui.

Kaupimas priklauso nuo pačio produkto. Variantai:

  • Garantuotų palūkanų draudimas, kai draudimo kompanija prisiima investavimo riziką. Tikėtina ~2.5% metinė grąža.
  • Investicinis draudimas, kai investavimo riziką prisiima vartotojas.

Labiausiai lietuviams reikėtų garantuotų palūkanų draudimo, tačiau dažniausiai parduodamas investicinis.

Investicinis/kaupiamasis gyvybės draudimas apsimoka tik po 16-19 metų.

Pliusai:

  • Galioja mokesčių lengvata
  • Nėra periodinių mokėjimų
  • Didelė valstybės kontrolė

Minusai:

  • Riziką apsiima klientas
  • Mažos galimybės valdyti investicijas
  • Nėra periodinių mokėjimų

Didžiausia lengvata gaunama, kai už draudimą moka darbdavys nuo dar neapmokestinto (brutto) algos fondo. Veikia tuo atveju, kai darbdavys yra geras (o jūs jam geras darbuotojas :)). Kitu atveju – nieko nebus :).

Lengvatas, anot Butkevičiaus patarėjo Jakeliūno, planuojamos naikinti nuo 2014 metų. Skubėkime :).

Būsto kreditas

Ką reikia žinoti/daryti prieš imant būsto kreditą?

  1. Treniruotis. Kas mėnesį atsidėti prognozuojamą pinigų sumą. Net jei būstą dabar nuomojatės, atminkite, kad nuoma ir kreditas yra ne tas pats. Kreditas tai ne tik įmokos, o ir būsto draudimas, gyvybės draudimo įmokos (nors ir neprivalomos), būsto renovavimas. Minimaliai reikia pusės metų „treniruočių“.
  2. Nusiteikti. Perki produktą už 200k (tiek vidutiniškai uždirba bankas nuo jūsų paskolos) ir eini prašyti kredito, kai realiai turi „koja atsidarinėti“ duris. Būkite padėties šeimininku. Nebent bijot, kad bankas neduos paskolos, bet tą galima pasiskaičiuoti ir internete esančių skaičiuoklių pagalba.
  3. Suprasti sutartį. Bendroji dalis – įsipareigojimai, pareigos, teisės, palūkanų keitimo sąlygos, delspinigiai ir baudos – irgi reikia derėtis. Specialioji dalis – suma, palūkanos, ir t.t. – derėtis dar labiau :).
  4. Kredito suma. Atsakingo skolinimosi standartai – skolinamės iki 85% turto vertės, o įmoka neviršija 40% pajamų (rekomenduojama 25%). Ar galima be pradinio įnašo? Galima, tačiau neverta :).

Realus kredito dydis (bankui sumokama suma) gali būti 2 kartus daugiau nei gauta suma. Jei galite neimti, neimkite :).

Palūkanos – fiksuotos ar kintamos? Visos kintamos, tik skiriasi perskaičiavimo laikas. Kintamos palūkanos yra efektyvesnės, tačiau fiksavimas suteikia saugumo jausmą keliems metams (nesidomintiems savo finansais). Geriau pasitarti su išmanančiais ar verta fiksuoti.

Marža – skirtumas tarp kainos ir savikainos, t.y. tai, ką uždirba bankas. Keičiant sutartį, bankas vienašališkai turi teisę pakeisti maržą.

Kredito valiuta – loterija. Istoriškai EURIBOR mažesnis ir stabilesnis nei VILIBOR.

Įmokų dydžiai. Linijinis ar anuitetas?
Jei nori linijinio, tada vistiek geriau anuitetas, tačiau trumpesniam laikui :). Pinigai dabar yra vertesni, nei ateityje (dėl infliacijos), todėl mažesnės įmokos ateityje (linijinis mokėjimas) – neapsimoka.

Paskolos keitimas ar refinansavimas įmanomas (t.y. galima bandyti derėtis su banku), jei:

  • Būsto vertė > kredito likutis.
  • Pajamos > reikalavimai.
  • Yra likvidžių pinigų atsarga.

Keli įdomūs gyvenimiški variantai.

Pvz. Nr. 1. Turim 260000 Lt paskolą (jei teisingai prisimenu. Nors skaičiai čia tik vaizdingumui, kiekvienam vistiek savo reikia skaičiuotis). Netikėtai gauname papildomų lėšų – 30000 Lt. Ką daryt?

  • Nešam į banką, mažinam paskolą. Sutaupom 36000 Lt.
  • Jei papildomai mažini laikotarpį 10 m, įmokos nesikeičia, tačiau sutaupai 121000 Lt.
  • Padedi 5% indėlį (radau tik vieną kredito uniją, kuri duoda 4.4%). Kreditą padengi, kai indėlio suma pasiekia kredito likutį. Sutaupai 130000 Lt.
  • 20000 Lt padedi į 5% indėlį. 10k padedi į lengvatinį investicinį įrankį. Sutaupai 147000 Lt.

Pvz. Nr. 2. Keiti paskolos laikotarpį iš 25 metų į 40 metus. Išmokama suma keičiasi iš 260000 Lt į 336000 Lt. Bėda :). Tačiau į mėnesį lieka papildomi 295 lt. Imam garantuotų palūkanų draudimą. Ir jei esam geri, imam papildomus 250 Lt draudimui, kai moka darbdavys.
Rezultate, jau po 16 metų sutaupyta 122000 Lt.

Pabaigoje patiko mintis – finansiškai saugūs žmonės gyvena ilgiau 🙂

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:

6 komentarai

  1. Nomeda sakė:

    Ačiū, Andriau.

  2. Donatas sakė:

    kaip ir autorius buvau tame paciame renginyje. Viskas tiksliai perteikta. Man aktualiausia ur reiksmingiausia info buvo del busto paskolos kredito grazinimo varianto. Lektorius teisus anuitetas perkant busta sau ilgam laimotarpiui daug naudingesnis nei linijinis. Dabar pinigai beangesni nei bus ateityje, todel kvaila moketi didesnes imokas dabar. Ta pati teigia G.Nauseda. O pilnas internetas klaidinancios i formacijos kuris kredito grazinimo metodas yra geriau. Plius anot lektoriaus isoriskai busto paskolos marza visada mazesne nei indelis. Pvz dabar marza bustui yra apie 1,8% o uz indelius 12 men. Galima gauti 2-2.3% metiniu.. Tai kokia logika atiduoti dabar daugiau pinigu bankui jei indelis uzdirba daugiau. O kas sumaniai investuoja tikrai gali uzdirbti ir daugiau nei 5% su obligacijomis, kurios yra apskritai saugiausias finansinis instrumentas. Aciu blogo autoriui uz puikia seminaro reziume.

  3. Anica sakė:

    Atleiskite, bet man rodos čia kažkas ne taip: būsto kreditas – % apskaičiuoja kiekvieną mėnesį, indėlis – % apskaičiuojamos už metus. Tame yra didžiulis skirtumas 🙂
    Dėl linijinio ir anutieto – giliai nesusipažinusi, bet: Linijinis – mokama pastovi paskolos dalis, o palūkanos apskaičiuojamos nuo likusios skolos. Tai jei tą 30 k geriau grąžinsite anskčiau laiko: Linijinio atveju jums skaičiuosis mažesnės palūkanos. Tiesa čia dar reik skaityt sutartis – grąžinant anksčiau laiko reik sumokėti arba vienkartinį mokestį arba % nuo tos anksčiau grąžinamos sumos.
    Anuiteto – mokamos visą laikotarpį vienodos palūkanos. O jei grąžini anksčiau kas? Ar persiskaičiuoja – su tuo nesu susipažinusi.
    Visumoj man rodos informacija labai klaidinanti 😉

  4. Na su šiais grąžinimo būdais dar vertėtų geriau susipažinti, kadangi yra daug įvairių niuansų. Buvau nuėjusi į vieną banką dėl bendrosios informacijos, tai taip ir liko neatsakyta daug klausimų… Dėl šios priežasties bandysiu nueiti į kitas finansines institucijas, galbūt ten geresnės sąlygos.

  5. Saulius sakė:

    Noriu pasisakyti dėl mokėjimo būdo: linijinis ar anuitetinis. Ir pateiksiu iš karto išvadą – anuitetas naudingas tik bankui, o linijinis tik klientui.

    1. Sakoma, kad ateityje pinigai tik nuvertės. Pinigai turi vertę dabar, todėl rinkitės anuitetą. Na tuom norima pasakyti, kad ateityje tau bus lengviau mokėti tas nuvertėjusias įmokas. Iš dalies tai yra teisingas teiginys – jeigu dirbi IT ar panašioje sferoje, bet priešingu atveju (ar vidutiniu žmogaus atveju) tau ateityje bus sunkiau ir sunkiau gyventi. Žinau tikrai daug atvejų, kai žmonės dirbo darbuose ir kone 10 metų jų atlyginimai praktiškai nesikeitė, o palūkanos šokinėjo pakankamai skaudžiai.

    2. Dabar reikėtų įvardyti tą konkrečią ateitį. Po 10 metų? Po 20 metų? O gal po 30? Imkime ir paskaičiuokime. Imkime paskolos sumą 100K, vidutines 5 proc. palūkanas, o terimą 30 metų.

    Pirmųjų metų mėnesinės įmokos: 694 (linijinis), 536 (anuitetas), 158 (anuitetas sutaupo).
    Penktųjų metų mėnesinės įmokos: 638 (linijinis), 536 (anuitetas), 102 (anuitetas sutaupo).
    Dešimtųjų metų mėnesinės įmokos: 569 (linijinis), 536 (anuitetas), 33 (anuitetas sutaupo).
    Penkiliktųjų metų mėnesinės įmokos: 500 (linijinis), 536 (anuitetas), -36 (anuitetas ?).
    Dvidešimtųjų metų mėnesinės įmokos: 430 (linijinis), 536 (anuitetas), -106 (anuitetas ?).
    Trisdešimtųjų metų mėnesinės įmokos: 291 (linijinis), 536 (anuitetas), -245 (anuitetas ?).

    Per visą laikotarpį bankui anuiteto būdu sumokėsite 18K daugiau. Tad dabar klausimas – ar apsimoka mokėti 18K eurų už tai, kad tik 10 metų mokėtumėte kažkiek mažesnes įmokas? O visą likusį laikotarpį net didesnes (didėjančias). Ir jei nekreiptume dėmesio į permoką (kas nėra gerai ir tikslinga), koks tikslas po dešimties metų mokėti daugiau? Juk paskolas ima žmonės tikrai ne 15-20 metų (kas būtų pageidautina). Plius reikia įvertinti, kad tai yra tik vidutinės palūkanos, juk gali būti ir 9 procentai.

    3. Na ir paskutinis momentas dėl anuiteto.

    Pirmas stulpelis yra grąžinamas kreditas pamėnesiui linijiniu būdu. (1)
    Antras stulpelis yra grąžinamas kreditas pamėnesiui anuiteto būdu. (2)
    Trečias stulpelis yra mėnesinės palūkanos linijiniu būdu. (3)
    Ketvirtas stulpelis yra mėnesinės palūkanos anuiteto būdu. (4)

    (1) (2) (3) (4)
    1 metai. 277 120 416 416
    2 metai. 277 126 402 410
    3 metai. 277 132 388 404
    4 metai. 277 139 375 397
    5 metai. 277 146 361 390
    6 metai. 277 154 347 382
    7 metai. 277 162 333 374
    8 metai. 277 170 319 366
    9 metai. 277 179 305 357
    10 metai. 277 188 291 348
    11 metai. 277 197 277 338
    12 metai. 277 208 263 328
    13 metai. 277 218 250 318
    14 metai. 277 229 236 306
    15 metai. 277 241 222 295

    Išvada tokia, kad kone iki daugiau negu pusės paskolos laikotarpio jūs įmokate didesnę dalį palūkanų, bet ne pačios paskolos. Tad tarkime praėjus 10-15 metų nuspręsti parduoti savo turimą būstą (kas statistiškai yra tikėtina, nuorodų nepateiksiu), jūsų turimo busto vertė bus mažesnė negu mokėjus linijiniu būdu, kadangi būsite mokėję daugiau palūkanų, bet ne pačios paskolos. Taip bankas apsidraudžia, kad kiek galima kuo daugiau ir greičiau sumokėtume kuo daugiau palūkanų, bet tuo pačiu liktų daug jiems apdrausto turto.

    Beje, kas neturite pasidarę lyginamųjų lentelių (anuiteto ir linijino) su excel’iu, galite pasinaudoti http://www.paskolu-brokeriai.lt/busto-paskolos-skaiciuokle. Su šia svetaine nesu niekaip susijęs, dėl manęs galite ir kitur eiti.

    • Saulius sakė:

      Paskutinėje dalyje (3) parašiau „būsto vertė“, tačiau turėjau omenyje išmokėtą turto dalį, tą dalį kuri jums jau priklauso.

      Ir dar norėjau pridėti prie pirmos dalies (1).

      1. Kai jūsų atlyginimas didėja greičiau negu jūsų perkamų prekių kainos.

      Na tokiu atveju jūsų įmokos tikrai nuvertės ir taps menkesnės. Bet į šią kategoriją nepapuola daug žmonių, deja.

      2. Kai jūsų atlyginimas didėja/mažėja/išlieka toks pat kaip ir jūsų perkamų prekių kainos.

      Šiuo atveju, kai anuiteto įmokos perkops linijinio įmokų dydį, jos iš jūsų pareikalaus vis daugiau ir daugiau pinigų. Tad turėsite pradėti dirbti papildomai.

      3. Kai jūsų atlyginimas didėja lėčiau negu jūsų perkamų prekių kainos.

      Ši situacija yra apverktina, kadangi aplamai jums gyvenimas brangsta, o dar ir didėjančios anuiteto įmokos (lyginant su linijiniu metodu). Tad čia greičiausiai reikės susirasti net kelis papildomus darbus.

      Mano palinkėjimas (patarimas) tiems kurie imate būsto paskolas, bet nieko apie jas nesuprantate:

      1. Imkite ilgiausiai 25 metams.
      2. Įneškite mažiausiai 20 proc. pradinio įnašo.
      3. Pasiskaičiuokite kiek ilgai ištemsite jeigu palūkanos pakils iki 10 proc.
      4. Taip pat prie 4 punkto pasiskaičiuokite kas nutiks jeigu neteksite 50 proc. pajamų.
      5. Darykite palūkanas kintamas kas metus (aišku, jeigu leidžia bankas).

      Dėl penkto punkto, jis yra reikalingas tam, kad pradėjus centriniams bankams kelti palūkanas (o jie tai gali padaryti net keletą kartų per metus), jūs turėsite laiko apsvarstymams kaip pasielgti, jeigu reikalai pasidarytų dar blogesni. Žinoma, kintamos palūkanos kas metus kainuoja truputį brangiau negu kintamos kas tris mėnesius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *