Vaikų imuniteto stiprinimas

1. Saldumynų ribojimas ir keitimas sveikais saldumynais.

Saldumynų vaikams reikia, nes jau taip juos užsiauginome, tačiau turime ieškoti alternatyvų kuo juos pakeisti:

  • Džiovinti vaisiai. Namuose džiovinam bananus, obuolius, braškes, kriaušes. Tai ne tik puikus užkandis, bet ir gauname daug naudingų medžiagų.
  • Medus. Medaus vaikams galima labai nedaug, nes medus turi itin daug veikliųjų medžiagų. Tačiau šaukštelis per dieną yra puikus būdas numalšinti saldumynų troškulį.
  • Džiovinti duoniukai. Džiovyklėje iš grūdų bei džiovintų vaisių galima pasigaminti skaniausių užkandėlių. Telieka tik eksperimentuoti ir atrasti kas skaniausia šeimai.
  • Naminiai ledai, pyragai, sausainiai. Retkarčiais vaikai turi teise pasimėgauti tikrais saldumynais. Ledai iš šaldytų uogų, pyragai su datulėmis, Kalėdiniai sausainiai, džiovintų vaisių skanėstai ir žinoma dar daug kitų alternatyvų 🙂

2. Pratinimas prie šviežių ir troškintų daržovių nuo pat mažens.

Kai tik mažas kūdikėlis pradeda ragauti maistą, jam reikia duoti ragauti viską. Šviežias daržoves, uogas, vaisius. Taip vaikiukas įpras prie skonių ir su malonumu šveis pomidorus, agurkus, salierus ar kitokius gardumynus 🙂

3. Kuo švaresnis oras aplinkoje, kurioje gyvenate.

Nuvažiuoju į miestą ir suprantu kaip jisai smirda.  O jei taip kiekviena dieną nuo ryto iki vakaro? Įdomu kas darosi mūsų vaikų organizmuose, kaip jie vystosi nuolat gaudami sieros dioksido injekcijų. Mes ne augalai 🙂

4. Pakankaimai miego ir kuo mažiau stresų.

Sunku šiais laikais atsispirti vakarėliams, prekybos centrams, būreliams, lėkimui vis kažkur kitur, kelionėms, ypač jei kišenė pakankamai stora ir galimybės atrodo beribės. Bet vaikams reikia paprastumo. Jie mokosi kiekvieną akimirką ir pavargsta labai greitai.

5. Pirtis ir grūdinimas.

Pirtis kiekvieną savaitę, pabėgiojimas basomis kojomis po sniegą, bėgiojimas po namus be rūbų. Uch, kaip gerai 🙂

6. Kuo ilgesnis buvimas lauke.

Bet kokiomis oro salygomis vaikas kieme ras ką veikti. O suaugusiajam reikia tik rasti tinkamus rūbus ir taip pat pasinaudoti galimybe pajudėti, gauti vitamino D ir kurti kartu su vaikais nuostabius vaikystės prisiminimus.

7. Pakankamas vėdinimas ir drėkinimas namuose.

Priplėkę namai puiki terpė visokių neigiamų mikroorganizmų daugimuisi. Šviežias oras turi nuolat cirkuliuoti namuose, nesvarbu tai žiema ar vasara. Žiemą būtinas ir drėkinimas.

8. Pinavertė ir sveika mityba

Šita tematika galima daug rašyti. Šį bei tą radome ieškodami mėnulio 🙂 Mūsų kasdininis multivitaminų šaltinis rytiniai kokteiliai arba sultys 🙂

Keletas esminių momentų:

  • Baltų miltų keitimas kitais – pilno grūdo, žirnių, avinžirnių.
  • Žali, vaisiniai kokteiliai.
  • Šviežios sultys
  • Raciono papildymas maltomis sėklomis.
  • Kokoso, sėmenų aiejaus vartojimas.
  • Kiek tai yra įmanoma maisto derinimas.
  • Pieno produktų ribojimas.
  • Mėsos ribojimas.

 

Žymos:

7 komentarai

  1. Eglė sakė:

    O kaip ten yra su nedidukais vaikais ir pirtim? Abu su vyru ypatingai mėgstam pirtį, bet vaikio neštis nedrįstam, sakom, gal nuo metukų kažkur.. Kokia jūsų patirtis?

  2. Martina Martina sakė:

    Na mes savo mažiausiąją vedėmės į pirtį nuo gimimo (gal net savaitės nebuvo). Aišku pirmam kartui tai buvo gal net nepilna minute, ant apatinio laiptelio, bet po truputį ilginom laiką. Dabar jau 1m.10mėn., tai sėdi/guli su mumis ant viršutinio laiptelio. Sesėm per karšta, o ji patenkinta. Tik aišku mūsų pirtis nebūna itin karšta, daugiau drėgna – maždaug 50°C (max 60°C) ir apie 50-70 drėgnumas.
    Mes pripratę prie pirties – šaltuoju sezonu kas savaitę kuriam. Tai as ir visą nėštumą vaikščiojau ir po gimdymo ilgai nelaukus ėjau, tik aišku svarbiausia jausti saiką.

  3. Moskitas sakė:

    imunitetas didžiąją dalimi priklauso nuo to, kokia mikroflora gyvena žarnyne. O mikrofloros rasės- nuo mitybos.
    „Galima teigti taip: kiek gramų krakmolo suvalgome, tiek gramų gliukozės susidaro mūsų žarnyne. Jei krakmolas suskaidomas labai greitai (tai termiškai apdorotas krakmolas iš aukščiausios rūšies miltų, t.y. minkšta duona, batonas, kepiniai ir makaronai), tai dalis gliukozės jau išsiskiria burnoje, maitina emalį ardančias bakterijas ir sukelia kariesą. Taip pat ši gliukozė žarnyne rezorbuojama taip greitai, kad gliukozės, kartu ir insulino, koncentracija kraujyje pakyla lygiai taip pat staigiai, kaip ir suvalgius tokį pat kiekį saldumynų. Skirtumas tik tas, kad krakmolo per metus suvartojama kur kas daugiau nei cukraus. Jei krakmolas skaidomas lėtai (tai mažiau termiškai apdorotas arba rupesnių miltų bei kruopų krakmolas, pavyzdžiui, rupi duona, kruopos, ryžiai, dribsniai), tai rezorbuojama tik dalis gliukozės, o visas perteklius nukeliauja į storąją žarną ir ten ja minta patologinė mikroflora. Gliukoze geriausiai minta tie mikroorganizmai, kurie nėra naudingi mūsų organizmui – tai ir grybeliai, ir mielės, ir rūgimo bakterijos, kurios išskiria kenksmingas medžiagas arba dujas. Nuo to ir medžiagų apykaita trinka, ir pilvą pučia ir išmatų tvaikas nepakeliamas. Žarnyno veiklos net ir įvairiausiais probiotikais neįmanoma sunormalizuoti, kol mityboje dominuoja angliavandeniai.“

    dėl „grūdinimosi“ pirtyje http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/apie_viska/Infarktas_liga_uzkreciama_o_prie_ko_pirtis

    • Andrius Andrius sakė:

      Pora trumpų komentarų:
      – didžiausias išmatų tvaikas man būdavo nuo mėsos
      – HS įrašas apie pirtį yra silpnas – mintis trūkinėjanti, nestruktūrizuota, pakomentavau ten.

  4. Moskitas sakė:

    nuo sugadintos kaitinimu mėsos 🙂 nes tik tokią valgei .

  5. Mama sakė:

    Kur rašėte apie švarų orą, turbūt omenyje turėjote anglies dioksidą, o ne sieros? 🙂

    • Darau, blė sakė:

      Anglies dioksidas iš esmės oro taršos nesudaro. Problemas kelia anglies monoksidas dėl transporto kiekio. Sieros dioksidas taip pat, tik dėl pramonės. Tiesa, spėju, kad su sieros dioksidu kiek perdėta, Kaune jo koncentracija yra smarkiai lokalizuota ir žema. Bet kokiu atveju, už save kalba taršos žemėlapiai, kurie, palyginti su didesniais miestais, nors ir atrodo santykinai baisiai, yra smarkiai juokingi vertinant medžiagų koncentracijos lygį.

      Anglies monoksido rytinė koncentracija: http://oras.gamta.lt/files/kns_2012_co_max_8h.png

      Sieros dioksido pramoninis pasiskirstymas:
      http://oras.gamta.lt/files/kns_2012_so2_max_24h.png

      Kalbant apie Lietuvos miestų taršą kur kas blogiau yra dulkės, t.y. kietosios dalelės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *