Vaikų ugdymas iki 7 metų

Ikimokyklinio ugdymo specialistės Vilgilijos Alešenkovienės mintys apie vaikų ugdymą iki 7 metų

Smulkioji motorika yra labai svarbi vaikams iki 7 metų amžiaus. Vaikas daugiausiai visa ko pasisavina ne per konkrečias žinias, o per savo kūną. Iki 7 m. amžiaus vaikas yra vienas didelis jutiminis organas, kuriame viskas yra labai jautru: pirštų galiukai, nugarytė, kojytės, užpakaliukas ir kt., tad labai svarbu kaip vaikas jaučia savo kūną ir kaip jame jaučiasi. Tai yra esmių esmė! Vaikui išmoti suvokti savo poreikius ir būsenas yra labai svarbu. Dažnas “šiuolaikinis” vaikas nesupranta savo jausmų, nemoka jų išreikšti, pvz.: galvojame, kad vaikui nepatinka suknelė, ir tas negerai, ir tas, o iš tikrųjų jis paprasčiausiai nori valgyti ar yra pervargęs…

Oda – didžiausias ir jautriausias kūno indikatorius. Vaikas liesdamas viską aplinkui, savo kūną..
Labai svarbu vaikui glostyti visą kūnelį: nugarytę, užpakaliuką, krūtinę, ypač pėdutes. Labai gerai pirštų bėgiojimai kūnu (drugelinė masažo forma). Glostyti reikia visu delnu visą kūnelį. Labai svarbu, kad aplinka būtų šilta kai vaikutis nuogas, kad vaikui būtų malonu, kitaip jis gali net pradėti šlykštėtis savo kūnu…
Pėdučių masažui galima pripilti į viena indą grikių, į kitą pupų ar žirnių, smėlio ir leisti vaikui basam pavaikščioti, o po to juos padėti. Žinoma reikia stebėti, kad vaikutis neįsidėtų į burną. Taip vaikas gauna daug informacijos apie skirtingą materiją, pojūčius.
Iki 3 mėn. vaikui galima nieko nedaryti, jei jis nuogas liečiasi prie nuogo mamos kūno – jam to užtenka.
Vaikui iki 7 metų visko esmė – pasakoti labai daug vaizdinių. Sakyti ir rodyti. Tai labai skatina ir lavina fantaziją. Pasaulis yra geras, gražus, minkštas… jeigu pvz. vaikui papasakosi, kad žemė yra juoda, šlapia ir t.t., tai jam pasaulis nebus nuostabus. Kas yra širdis, žemė ir kt. turime papasakoti vaikui labai subtiliai, gražiai ir vaikiškai, jokiais būdais ne atversti atlasą ir paaiškinti moksliškai…
Vaikai per anksti gyvena prote, o ne kūne. O kai ateina laikas gyventi prote, jie supranta, kad nori pagyventi kūne, tada prasideda ėjimai į klubus, „tūsai“, visur „trankosi“ ir t.t.
Mokymosi kokybė priklauso nuo to, kaip jis moka klausyti ir kalbėti – tai 50 proc. jo mokymosi sėkmės ir mokykloje.
Labai svarbu pasakyti vaikui, kad klaidų nėra, yra tik patirtys!
Svarbu neįsipareigoti ir nesilaikyti savo sugalvotų tiesų ar taisyklių tik todėl, kad taip sugalvojome. Šiandien yra taip, o rytoj gali būti kitaip. Šiandien neleidžiame, bet galime leisti rytoj. Leisti gyventi, leisti būti, o ne tapti sistemos dalimi! Jeigu nori užauginti jautrų žmogų, tai nereikia tų griežtumų, kažkokių standartų.

Svarbu, kad vaikas judėtų, žaistų judrius žaidimus, kad daiktai taptų stebuklingi pvz. sakom uždedu tau karūną (pavaizduojame), tu esi mano princesė, sėsk ant šio stebuklingo kilimo ir nuskrisk į virtuvę, atnešk man obuolį. Vėliau patys vaikai išmoksta žaisti ir fantazuoti. Turime pamaitinti vaiko sielą! Tada jis atranda gyvenimo džiaugsmą.
Labai svarbu vaikui leisti laipioti, karstytis, taip jis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, balansą ir tai aišku jam padeda ir gyvenime.

5 komentarai

  1. Eglė sakė:

    Sveiki,

    smagu, kad pradėjot šią rašliavą – visai įdomu pasiskaitinėti!

    Jums, kaip patyrusiems tėvams, turiu klausimą – ką rekomenduotumėt pasiskaitinėt apie mažų vaikų auklėjimą. Dabar vaikiui 10 mėnesių, bet kyla labai daug klausimų – kaip drausminti, kaip ugdyti ir pan. Knygynai lūžta nuo pasiūlos, bet pavarčius kažkaip neužkabino nė viena knyga.
    Ačiū. 🙂

  2. Martina Martina sakė:

    Negaliu pasakyti, kad galiu ką nors rekomenduoti, nes ko gero nesu perskaičius nuosekliai nei vienos knygos apie vaikų auklėjimą. Nemažai knygų pas mus yra, visas varčiau, skaitinėjau ir ko gero iš visų kažką pasimokiau. Man didžiausias įkvėpimas ir pavyzdys yra paskaitos, pokalbiai, pabuvimas su „teisingais“ žmonėmis. Virgilija, vienas iš tų žmonių :))
    Apie vaikų auginimą ko gero galima rasti visko ir visaip parašyta. Tikrai sunku pasakyti kas tiktų būtent Jūsų šeimai. Aš pati esu prijaučianti Valdorfo pedagogikai.
    Beje, 10 mėnesių vaiko tikrai dar nereikia drausminti, o tik leisti saugiai, mylinčioj aplinkoj pažinti pasaulį 🙂

  3. Egle sakė:

    Na bet gerai – lenda prie rozeciu ir laidu simtus kartu, paaiskini, nuvedi kitur, nuzaidini, ir per diena vistiek n kartu grizta i ta pacia vieta – ziuri suprantanciom akim – ar matai ka as tuoj darysiu? Rodosi, supranta, kad negalima ir vistiek daro. Kaip nepraleist to momento, kad suprastu zodi „negalima“? Nors ir sutinku, kad „negalima“ neturi buti per daug.

    • Martina Martina sakė:

      Mažiausioji, tai lindo ne prie laidu, kurių irgi sočiai, o žemes iš gėlių kapstydavo, tai kelis kartus pakapstė, aš švelniai sureagavau, paskui kažkaip jai pasidarė neįdomu ir nelindo. Na atsibosta vaikams ir tie laidai, ir žemės, ir rozetės, bet išmėgint tai viską įdomu 🙂 Rozetes galima apsauginiais kištukais apsaugot, nors mums niekada neprireikė jokių specialių apsaugos priemonių, net ir maniežo neturėjom. Lindo ir į virtuvinius stalčius, spinteles, kraustė rūbus, bet pažaidė keletą kartų ir viskas. Reikia leisti vaikams viską išmėginti, aišku jei tai yra saugu, o jei nesaugu, tai tėvai turi padaryti taip, kad būtų saugu.
      Labai puikus žaidimas yra akmenukai, medžio gabaliukai, paprasti indeliai į kuriuos galima sudėti, iškrauti daiktus, kai paaugs, kriauklėje indus plaut 🙂

  4. Atgalinis pranešimas: Daug tuzinų pinigų ir neaišku, už ką | Darau, blė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *