Juodasis dievas, baltasis dievas ir aš

meditationKaip ir visada tokiais atvejais – atsitiktinai pateko į akis video iš Mr. Freeman serijos. Jei trumpai – apie gyvenimo prasmę :). Dar vienas. Bet šį kartą stiprus, gilus. Jei ne stogą raunantis, tai bent jau sudėliojantis daug ką į savas vietas. Žiūrėti patartina ne vieną ir ne du kartus. Sau ir tiems, kas nemoka rusiškai, surašau pagrindines mintis, išgirstas ir kilusias galvoje.

Beje, pats video:

Įspėjimas. Video yra visiškas koncentratas. Pridėjus visą vaizdinį simbolizmą, mano bandymas perpasakoti gali viską sugadinti :). Jei suprantat rusiškai, žiūrėkit video.

Standartinė situacija gyvenimo situacija – tai per karšta, tai per šalta, trūksta to, per daug ano – ne gyvenimas, o pastovi kančia. Gyvename tai praeities nuoskaudomis ar džiaugsmais, tai ateities viltimi ar nerimu. Mėtomės tarp tų keturių polių, kol gyvenimas praranda prasmę, nustojame keistis ir… tada ateina mirtis.

Kaip to išvengti moko du „dievai“ – dvi pirmapradės žmogaus dalys – juodasis dievas ir baltasis dievas.

Juodasis dievas – tai materialumas ir emocijos. Jis moko, kad žmogaus siela nuolat spinduliuoja tiek džiaugsmą, tiek kančią, o tai reiškia, kad pats žmogus ir yra pirminė viso ko priežastis – ne aplinka sukuria emocijas, o žmogus.  Tikslas nėra buvimas teigiamose emocijose, džiaugsme ar malonume, o balansas. Ir tik tada, kai yra pusiausvyra, atsiranda laisvė.

Baltas dievas – tai laiko tėkmė. Amžinybė – tai dabar, o praeitis ir ateitis – tik skirtingos atsiminimų formos. Ir tik tada, kai žmogus negyvena praeityje ir nepabėga į ateitį, atsiranda laisvė.

Žmogus renkasi tarp juodo ir balto, gėrio ir blogio, veiksmo ir neveikimo. Sąmoningumas ir pasirinkimas – tai ir yra prasmė.

Visa kas gyva – juda ir keičiasi. Džiaugsmas visada virsta į vargą, ašaros – į juoką, švelnus daiktas su laiku tampa grubiu. Draugystė virsta meile, meilė – pripratimu, pripratimas – neapykanta, neapykanta – nusiraminimu, nusiraminimas – smalsumu, smalsumas – draugyste.

Kai juodas dievas susilieja su baltu dievu – atsiranda „aš“. Sąmonė – tai baltas dievas, kūnas – tai juodas dievas. Aš – tai juodas ir baltas dievas. Aš – tas kuris atsimena kas buvo ir galvoja kas bus. Aš esu tas, kuris ne praeityje ir ne ateityje. Aš esu čia ir dabar, aš – šio pasaulio centras. Aš – savo realybės centras.

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:,

2 komentarai

  1. Edita sakė:

    Labai ačiū už video!

  2. Egle sakė:

    Gražus filmukas ,patiko.
    Ačiū jums už straipsnį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *