Religija, Dievas ir Spinoza

wordsPer atostogas į rankas pateko Irvin D. Yalom knyga „Spinozos problema“. Prisipažinsiu, nežinojau, kas tas Spinoza. Bet knyga sužavėjo ir, kas svarbiausia, įvardino ir papildė mano paties požiūrį į Dievą bei religijas. Knyga bando pavaizduoti filosofo Benedikto Spinozos (1632-1677) gyvenimą, tačiau yra fikcija, nes apie Spinozos gyvenimą išlikę labai mažai informacijos. Bet esmė ne siužetas, o perteikiamos Spinozos mintys, išlikusios jo darbuose.

Kuo toliau, tuo labiau man darosi nepriimtina bažnyčios institucija. Žinau, sąmoningas žmogus turėtų kreipti dėmesį tik į dvasinį tobulėjimą, kurio moko bažnyčia, tačiau viso to forma mane atstumia. Tragikomiški ritualai, sušventinta butaforija, nežinia kur vedantis celibatas, pasakos apie nekaltą prasidėjimą ir kiti iki šiol vykstantys stebuklai. Suprantu, reikėjo gi kažkaip šviesios atminties popiežių Joną Paulių II-ąjį paskelbti šventuoju pagal esamus kanonus (negi juos imsi keisti?), tačiau nekenčiu, kai mane durnina. Man nesuprantami tokie dalykai, kaip šventųjų kūno dalių eksponavimas. Čia kas, barzdota moteris cirke? Ir viskas vyksta dabar, o ne prieš tūkstantį metų, kai buvo žudoma Dievo vardu ar bažnyčia aktyviai dalyvavo pasaulietinėje valdžioje.

Bažnyčia monopolizavo Dievą – tik jie yra tikrieji dangiškosios minties nešėjai, bažnyčia yra Dievo namai. Bažnyčia (Dievas?) labai pyksta ant ne pirmoje santuokoje gyvenančių žmonių – ir nuodėmės jiems atleistos negali būti. Atgailaujantys nusikaltėliai yra geresni Dievo tarnai :). Ar ne per daug sau leidžiate, mielieji?

Jei į viską žiūrėt ciniškai, ateistiškai ir linksmai – geras filmukas apie bažnyčios atsiradimo teoriją 🙂

Tačiau aš negaliu savęs vadinti ateistu – pasaulis yra per daug nuostabus, kad viskas vyktų atsitiktinai. Tačiau klūpėti ir murmėti prieš išdrožtus stabus – nieko bendro su tuo neturi.

Niekaip negalėjau suformuluot kažką daugiau nei „bažnyčia/religija ir Dievas yra skirtingi dalykai“ ir čia į pagalbą atėjo „Spinozos problema“. Yra kelios pagrindinės mintys, kurios puikiai atitinka mano pasaulėžiūrą. Pacituosiu:

Ar tiki, kad Dievas visagalis, tobulas, kad jam nieko nereikia? Tai, be abejo, sutiksi, kad tobulai būtybei nieko nereikia, nieko nestinga, ji nieko nenori ir nieko netrokšta. Taigi, Dievui nerūpi, kaip mes jį garbinam ir ar apskritai garbinam.

Kitais žodžiais tariant, visi ritualai, klūpėjimai, butaforijos bučiavimai, ar žėgnojimaisi – žmogaus išmislas.

Sunkumai atsirado dėl esminės ir didžiai klaidingos nuomonės, kad Dievas yra gyva, mąstanti būtybė, panaši į mus, mąstanti kaip mes, mąstanti apie mus.

Manot, kad Dievas protauja kaip mes, trokšta, kad jam meilikautume, pavydi mums, jeigu nepaklūstame jo taisyklėms? Argi tobula būtybė gali taip ydingai, iškreiptai mąstyti?

Jei trikampiai galėtų mąstyti, jie sukurtų trikampio išvaizdos ir trikampio savybes turintį Dievą.

Bingo! Žmogus sužmogino Dievą ir priskyrė jam visas žmogiškas savybes ir poreikius. Dievui reikia, kad jo avelės būtų klusnios, kitaip jis supyks ir nubaus, ane? O kai nubaudžiamos nekaltos avelės, tai tada „tokia buvo jų misija“ arba „toks buvo Dievo planas“. Dievui reikia, kad žmogus sekmadieniais nedirbtų, o prieš Kalėdas pabadautų. Kam jam tai? 🙂

Dievo sužmoginimo mintis nėra labai originali. Jau graikų filosofas Ksenofanas sakė:

Etiopai sako, kad jų dievai plokščianosiai ir juodi,
O trakiečiai sako, kad jų mėlynos akys ir šviesūs plaukai.
Tad jei galvijai, arkliai ar liūtai turėtų rankas ir galėtų piešti,
Bei kurti skulptūras, kaip žmonės, tada žirgai vaizduotų
Savo dievus kaip žirgus, o raguočiai kaip raguočius;
Ir kiekvienas jų suteiktų kūnus dievams panašius į savo. 

O ką sako Biblija?

Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“

Bažnyčioje per bendradarbio jungtuves girdėjau kunigą sakant, jog visos gerosios žmogaus savybės yra dieviškos kilmės. O tai iš kur tada blogosios? 🙂 Nors gal ir tos yra dieviškos kilmės?

…Dievas yra amžinas, begalinis ir apimantis bet kokią medžiagą… Jeigu Dievas ir Gamta pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, tai kuo skiriasi Dievas ir Gamta?

Prisiminkime, kad tai buvo XVII a., kai pasaulis tik ką atsisakė geocentrinės visatos sampratos. Drąsios mintys, neigiančios dėdulės ant debesėlio paveikslą 🙂

Biblijoje surašytos tik dvasinės tiesos: teisingumo ir gailestingumo darbai, o ne žemiškosios tiesos. Visi tie, kurie Biblijoje randa žemiškuosius įstatymus ir tiesas, klysta arba ieško sau naudos.

Mylėti artimą – gerai. Nežudyt irgi gerai. Mokėti dešimtinę – hm… Čia vėlgi, ne prieš tūkstantį metų skelbiamos nuostatos, o dabar. Kaip sako Delfi: „Vilniaus arkivyskupija teigė, jog to, ką esame skolingi Viešpačiui, negalima apriboti tik dešimčia procentų nuo pajamų“. Skolingi Viešpačiui… Įdomu, kam jam pinigai? Blizgučiams bažnyčioje? Ar kad kunigai galėtų su panom uliavot?

Manau, visos religijos: katalikybė, protestantizmas, taip pat ir judaizmas – tik užstoja tikrąsias tikėjimo tiesas. Tikiuosi, kada nors pasaulyje neliks religijų, bus vienas universalus tikėjimas, kai visi pasitelkę protą sieks patirti ir garbinti Dievą.

Tiem, kad reikalingas Dievas, tarpininkų nereikia.

O štai ši citata žemiau galėtų būti mano credo 🙂

Aš nemanau, kad abejoti yra blogai. Blogai yra aklai paklusti niekuo neabejojant.

 

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

 

 

 

4 komentarai

  1. Zivkulis sakė:

    oj, kaip man patinka tokie pamastymai. Visada saldu skaityti..:) Filmas Martynas LIuteris man sukele lygiai tokias pacias emocijas:)

  2. Laima sakė:

    Šia tema taip pat labai įdomiai ir net kategoriškai griežtai pasisako mūsų filosofas Arvydas Šliogeris. Jo pasisakymai apie Dievą man labai priimtini. Čia irgi gerai, tik labai jau švelniai 🙂

  3. Vita sakė:

    Visada sakau-religija ir tikejimas-skirtingi dalykai…

  4. knygos sakė:

    yra tokia D.Quinn knyga „Izmaelis.“, arba „B istorija“. Ar kurią skaitei?
    Man daug ką sudėliojo į vietas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *