Dvasingumas

meditationDvasingumas. Šis žodis dabar madingas. Bet ką jis reiškia? Religingumą? Gerumą? Ko reikia, kad būti dvasingam? Melstis? Medituoti? Keliauti į šventas vietas? Vaikščioti keliais ir žeminti save? Nuojauta kuždėjo, kad tai daugiau susiję su sąmoningumu, savęs pažinimu ir tobulinimu. Tačiau niekaip negalėjau įvardinti. 

Facebook’e seku Nijolę Oželytę, labai įdomių minčių pameta (rekomenduoju 🙂 ). Ir manau radau man tinkantį dvasingumo apibūdinimą:

Pastebėjimas apie dvasingumą: ieškoti dvasingumo tolimuose kraštuose bei egzotiškose religijose yra tuščias reikalas, savimeilės skatinama dvasinių pastangų imitacija :). Dvasingumas nėra nei paveldėjimas, nei tradicija, nei garsus svetimų maldų giedojimas, nei ritualai, nei religinė egzaltacija. Dvasingumas – tai kiekvieno individo asmeninėmis pastangomis pasiektas absoliučiai realus ir aiškiai juntamas suvokimas, kad žmogus nėra vien fiziologinė būtybė bei gebėjimas tuo suvokimu PRAKTIŠKAI naudotis kiekvieną gyvenimo akimirką. Jokios šventos vietos, ritualai, mantros ar maldos tokio savęs pažinimo nesuteikia :). Kad išmoktum skaityt, reikia nuobodžiai mokytis raides, paskui skiemenuoti, jokie nusilenkimai, maldavimai ar fanatiškas mokytojo garbinimas skaitymo dovanos nesuteiks, kad ir amžinybę jam melstumeis. Dvasingumas pasiekiamas lygiai taip pat – mokantis ir praktiškai įgyvendinant tai, kas išmokta.

Nuo savęs pridursiu, kad dvasingumas – tai ne tik kelionė į save ar savęs pažinimas, bet ir pastangos, kad nuo padarytų atradimų būtų geriau ne tik tau, bet ir esantiems šalia.

Dėkui už išmintį, Nijole 🙂

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *