Kartūno gatvė II. Medvilnės kerštas

pukelisAtsimenat animacinį filmuką „Kartūno gatvė„? Ten kur medvilnės pūkelis pasakoja mergaitei apie tai, kokį kelią nueina medvilnė, kol pavirsta rūbais. Tikrai neblogas pažintinis filmukas su iki skausmo pažįstamomis dainelėmis – „paprasčiausia ritė, o darbšti kaip bitė“ :). O dabar filmukas suaugusiems apie tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

 

 

 

Tingintiems žiūrėti – trumpa santrauka. Vargšai Indijos ūkininkai bando prasigyventi augindami medvilnę. Kovodami prieš kenkėjus, perka įvairiausius pesticidus. Būdami beraščiai, purškia tuo, ką jiems parduoda, nors tai ne visada padeda. Ir purškia net ne visada kada reikia (pvz. jau medvilnei subrendus).  Purškia žalodami sveikatą. Lenda į skolas. Žudosi. Toliau vyksta pesticidais persisunkusios medvilnės apdorojimas, dažymas. Ir vėl sveikatos sąskaita. Viskas vardan pigumo.

Vienžo, kaip supratot, filmas nuotaikingas, verta pažiūrėti :).

Yra keli aspektai, kurie man pasirodė svarbūs. Bandau užsirašyt mintis, pasigilinti.

Vartotojo sveikatos aspektas

Dalis pesticidų, purškiamų ant medvinės, lieka joje netgi tada, kai ji, apatinių ar marškinėlių pavidalu atsigula ant mūsų kūno. Ruošiant medžiagą rūbams, ji apdorojama formaldehidu. O oda irgi moka pasisavinti medžiagas. Didelių problemų gal ir nebus, bet kontaktinį dermatitą „pasigauti“ galima. Anot JAV GAO atlikto tyrimo išvados buvo, kad formaldehido rūbuose ir kituose gaminiuose (kaip kad pagalvių užvalkalai) yra, tačiau nykstamai maži kiekiai. Didesni kiekiai pastebėti nesiglamžančiuose gaminiuose. Ir džiugu bent jau tiek, kad formaldehido randama vis mažiau ir mažiau.

Pesticidai irgi lieka (nors ir „normos“ ribose). Ar jus tai jaudina, čia jau jūsų reikalas :).

Ūkininko aspektas

Turint omenyje, kad Indijos ūkininkai net nesugeba perskaityti informacijos ant pesticidų pakuotės, turbūt turi išmirti kelios kartos, jog suvoktų, kad jie nuodijasi.  Natūrali atranka. Pasaulinė sveikatos organizacija skaičiuoja, kad mažiausiai trys milijonai žmonių kasmet apsinuodija pesticidais ir 20-40 tūkstančių miršta.

Žiūrint į patį ūkininkavimą, pesticidai sunaikina ne tik kenkėjus, tačiau ir naudingus vabzdžius – boružes ar širšes. Sunaikinus natūralius vabzdžių grobuonis, pesticidų reikia daugiau. Jie brangūs, bet ne visada veikia. Lendama į skolas. Dažnai viskas baigiasi savižudybe (neretai išgeriant tuos pačius pesticidus): nuo 2002 iki 2006 Indijoje nusižudė daugiau nei 17,5 tūkst. ūkininkų, dauguma medvilnės augintojai.

Kitas įdomus faktas: didžioji dalis pasaulio medvilnės derliaus – genetiškai modifikuota. Jis natūraliai atsparus pagrindiniam kenkėjui – pelėdgalviams. Augalas išskiria toksiną, kuris mirtinas kirminams. Ir viskas atrodytų super – Kinijoje pirmais trejais metais pesticidų naudojimas sumažėjo 70%. Bet vėliau atsiradusią „tuščią vietą“ užpildė žolinės blakės (Miridae) ir purkšti laukus teko ne mažiau nei anksčiau. Turint omenyje tai, kad GM medvilnės sėklų kaina yra 3 kartus didesnė, ūkininkams bendroj sumoj pasidarė tik blogiau.

Visas modelis gerai paaiškintas čia: palūkanos Indijoje už paskolas, kurias suteikia vietinis „Močiutės kreditas“ ūkininkams, yra 100-200%. Drėkinimo sistemų nėra, todėl po metų, kai būna mažiau lietaus, ūkininkas gali prarasti viską. O tada ne visų nervai išlaiko…

Vartojimo aspektas

Visi mes norim visko pigiau. Paskutinio vizito JAV metu, suėmė pavydas dėl amerikietiškų kainų. Kokybiški medvilniniai marškinėliai (t-shirt) – 6 doleriai. Ir netgi pažiūrėjus dokumentiką apie tai, kokia kaina gaunamas tas pigumas, supranti, kad reikia kažkokio rimto žmonijos supurtymo, kad kažkas pasikeistų. Dabar visi paskendę savo problemose, todėl Indijos valstiečių problemos jaudina ne daugiau nei Grenlandijos ledynų tirpsmas. Pesticidų ant rūbų nematau, indas valstietis šalia nekosėja – jokių problemų :).

Verslo etikos aspektas

Dar vienas patvirtinimas, kad korporacijos neturi jokios verslo etikos. Uždraudė pesticidus Europoje? Jokių problemų, pardavinėsim Indijoje. Ten turbūt ir su valdžia lengviau susitarti, ir beraščiai nesugebės paduoti į teismą, po to, kai užsilenks ar susirgs vėžiu. Tarp kitko, filme pagrinde minimos Bayer ir Novartis – farmacijos įmonės (jau rašiau apie galimus jų tikslus). Skaitom Novartis misiją:

We want to discover, develop and successfully market innovative products to prevent and cure diseases, to ease suffering and to enhance the quality of life.

Įdomu, kaip jų dukterinės įmonės gaminami pesticidai padeda įgyvendinti jų misiją? Nors kita vertus, patogu – vienam skyriuje pardavinėji pesticidus, kuriais apnuodiji, kitame – vaistus, kuriais gydai.

Pesticidų rinka medvilnės auginimui yra milžiniška – nors medvilnė užima tik 2.4% dirbamos pasaulio žemės, bet jai sunaudojama 24% insekticidų. Iš viso medvilnei sunaudojama 11% pasaulio pesticidų- tai labiausiai „purškiamas“ derlius. Kas norės prarasti tokią rinką?

Indijoje 88% medvilnės sudaro GM medvilnė. Mercola.com apie tai rašo labai įdomius dalykus: GM sėklos turi „savižudybės“ geną – augalo subrandintos sėklos yra nedaigios, todėl ūkininkai privalo pirkti sėklas kiekvienais metais. O sėklos yra pritaikytos pesticidams, kurios parduota ta pati kompanija (Monsanto, apie ją bus atskiras įrašas), kuri ir parduoda sėklas. Bet ir tai tik dalis problemų, atsiranda piktžolių bei kirminų, kurie nebijo nei herbicidų, nei GM medvilnės išskiriamų toksinų. Bus proga sukurti ir parduoti naujus pesticidus, vėl modifikuoti genetinį kodą ir tt. Amžinas biznis 🙂

Beje, kaip rodo statistika, GM medvilnė nepadėjo padidinti derliaus ir sumažinti pesticidų vartojimo. Užtat kažkam padėjo padidinti pajamas. Negali pykti, biznis yra biznis.

Ekologinis aspektas

  • Skaičiuojama, kad per metus nuo vieno iš insekticidų, naudojamo medvilnės auginime, miršta 1-2 milijonai paukščių.
  • Tik apie 10% pesticidų atlieką savo tiesioginę paskirtį – visi kiti kaupiasi augale, patenka į orą, vandenį ir žemę.
  • Norint išauginti medvilnės vieneriems sportiniams marškinėliams, reikia apie 1000 l vandens.

Ką daryt?

O ką daryt? Nepirkti? Pirkti ekologiškus rūbus? Vaikiškų rubelių kaip ir yra pasirinkimas (nors ir brangiau), bet ką daryt suaugusiems Lietuvoje? 🙂 Pirkti sintetiką? Sunkus atvejis. Vienintelė reali išeitis – keltis gyventi į Indiją, šviesti juos, mokyti rašto ir pan. :).

Džiugu tai, kad sąmoningumas kyla, atsiranda alternatyvų medvilnei – bambuko, kanapių pluoštas. O ir senos geros vilnos reikia nepamiršti :).

Pataisymas dėl bambuko (cituoju gautą info):

Pats bambukas kaip augalas yra laaabai ekologiškas, bet, kad iš jo isgauti pluoštą, jis yra ypatingai apdorojams chemikalais. Todėl prekyboje, pagal visus reikalavimus, negalima rašyti sudėties tokios kaip „100% bambukas“ ir rašoma „bambuko viskozė“. Viskozę galima apibūdinti kaip dirbtinį pluoštą, pagamintą iš natūralios medžiagos – medžio plaušo (bambuko), artimo naudojamam gaminant celiuliozę.

Viskozė gali būti medvilnės, gali būti bambuko. Kadangi tai cheminiu būdu apdorotas pluoštas jis yra labai minkštas, švelnus, bet jei kalbėti apie žalą zmogui ir gamtai tai siulyciau jo nesirinkti.  Dabar su bambuku vykdomas žaliasis smegenų plovimas.

Eko atmintinė pataria, ką reikėtų rinktis:

  • Gaminiai su Öko-Tex 100, 100+, 1000 ženklu:
    • nenaudojami alergiją galintys sukelti dažai;
    • tikrinamas pesticidų ir chlorintų fenolių kiekis;
    • tikrinamas sunkiųjų metalų kiekis;
    • nenaudojamas formaldehidas arba jo randami tik pėdsakai;
    • nėra chloro organinių junginių;
    • nėra biologiškai aktyvių apdailos medžiagų;
    • odai tinkamas pH.
  • Ekoženklu (pvz., „Gulbė“, „Gėlė“, „Mėlynasis angelas“) pažymėti gaminiai:
    • mažiau žmogui ir aplinkai pavojingų medžiagų (pesticidų, organinių junginių, metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių,formaldehido, biocidų, kancerogeniškų, reprodukciją veikiančių medžiagų…);
    • mažesnė vandens ir oro tarša;
    • apdailai nenaudojamos medžiagos, klasifikuojamos kaip pavojingos;
    • plovimui, prakaitavimui, valymui, šviesai atsparios spalvos;
    • proceso metu naudojami priedai ir detergentai lengvai suyra;
    • audinys nesusitraukia po plovimo.
  • Gaminiai su Sąžiningos prekybos (Fairtrade) ženklu:
    • saugios darbo sąlygos ir normalus atlygis; darbui neišnaudojami vaikai;
    • aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos cheminės medžiagos, GMO, saugoma ekosistema…)
  • Gaminiai iš ekologiškos medvilnės (pvz., Soil association, EKO, Global organic textile Standard):
    • medvilnei auginti nenaudojami pesticidai, insekticidai ir trąšos;
    • medvilnės apdirbimo metu naudojamos tik lengvai suyrančios medžiagos, nenaudojami azo ir sunkiųjų metalų turintys dažai

logotipai

Galite prenumeruotis Ieškančių Mėnulio naujienas:


 

Žymos:, ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *