Kur mus veda ekonomistai?

moneyKą mes žinom apie valstybės „sveikatą“? Man tai tikrai jau įkalta:  auganti ekonomika – „sveika“ valstybė, o besitraukianti ekonomika (recesija) – valstybinio lygio katastrofa.

Pasigilinus vos vos giliau, užkliūna toks dalykas kaip augimo išaukštinimas. Progresas, aišku, gerai, bet ar žinote nors vieną sistemą, kuri gali visada augti? Be visatos, kurios evoliucija dar nėra pilnai suprasta, nežinau nei vienos sistemos, kurios augimui nėra ribų. Kyla du klausimai – kodėl augimu taip džiaugiamasi, ir kur šio kelio pabaiga? 🙂

Kas yra ekonomikos augimas?

Truputis vadovėlinių tiesų, bendram vardikliui nusistatyti :).

Viskas kaip ir nesudėtinga – auganti ekonomika tai augantis bendras vidaus produktas (BVP). BVP savo ruožtu yra visų paslaugų ir prekių suma. Kitaip tariant, tai yra kiek žmonės šalies viduje ir užsienyje išleidžia pinigų šalyje gaminamoms prekėms ir paslaugoms.

Kaip gali BVP augti visur?

Jei imti šalį kaip uždarą sistemą, matematiškai BVP gali augti, kai didėja cirkuliuojantis pinigų kiekis ar pinigai „apsukami“ daugiau kartų (pinigų greitis). Valstybės yra ne uždaros sistemos, ir eksportas padeda auginti BVP. Bet užsieniečiai irgi ne grybai, jiems irgi reikia augančio BVP. Pinigų masę taip pat puikiai augina bankai, mielai sukuriantys pinigus iš oro, su sąlyga, kad kažkada atiduosi atgal daugiau. Aišku, pinigų masei didėti yra ir rimtų priežasčių – išgaunami resursai, didėjantis žmonių kiekis, sukuriantis papildomą vertę. Bet kodėl pinigai yra „skolinami“ o ne įliejami, kai tam yra būtinybė – didėjanti prekių ir paslaugų vertė?

Apie skolinimąsi ir pinigų įliejimą į ekonomiką, kaip augimo skatinimo priemonę, skalambija ir nemaža dalis ekonomistų: „skolinkimės pinigų, skatinkime ekonomiką, po to uždirbsim – užteks ir sau ir palūkanoms!“ O jei nepavyks? Asmeninės nesekmės atveju – paimtos paskolos, sudegę verslai, žmonės likę be pajamų ir (blogiausiu atveju) būsto. Bet čia jau kita daina. Klausimas – kas bus, kai valstybės turės grąžinti skolas?  Nes jos kol kas tik didėja…

Į šį klausimą kažkiek atsako Graikija. Baliavojo į skolą, taškėsi pinigais, „kėlė“ ekonomiką. Ekonomika kilo, bet skola kilo greičiau:

Greek_debt

Galų gale balius baigėsi ir prasidėjo pagirios, kurias gydo alkoholiu, t.y. dar didesne skola. Nes kitu atveju – bankrotas ir eurozonos krizė, kas reikštų problemas kitoms į skolą mėgstančioms linksmintis valstybėms. Logiška? Nelabai, bet čia politika ir elementari logika ne visada galioja.

Ar tikrai BVP atspindi šalies gerovę?

Kita vertus, ar tikrai BVP yra siektinas rodiklis? Radau straipsnį, peikiantį BVP kaip šalies gerovės matą. Pateikiami šie argumentai:

  • Skaičiuojant BVP, neskiriami naudingai išleisti pinigai nuo iššvaistytų – litas išleistas kazino prilyginamas litui išleistam vaiko išsilavinimui.
  • Pinigai išleisti kompensuoti tam tikrai problemai irgi didina BVP. Išsiliejo teršalai dėl avarijos kiaulidėje – BVP didėja dėl teršalų surinkimo, kiaulidės remonto.

O kaip su infliacija? Maistas pabrango tarkim 10%, atitinkamai didėja BVP, bet naudos valstybei net ne nulis, o visas minusas. Žmonės vietoj gerbūvio didinimo, didesnę pajamų dalį turės išleisti būtinų poreikių tenkinimui.

Tarpininkų kiekis tiekimo ar gamybos grandinėse irgi didina BVP. Importas->Didmena->Maxima->Turgelis – visi jie didina BVP. O kiek nuo to didėja šalies gerbūvis?

Kas toliau?

Visai nenorėjau, kad šis įrašas būtų susijęs su ekologija, bet reikalas eina link to. Pagrindinis dalykas, realiai palaikantis ekonomikos augimą, yra gamtiniai resursai. Viską kasam – anglį, naftą, dujas, uraną ir t.t. Bet juk nereikia būti genijumi, kad suprasti, jog tam yra ribos. Labai įdomiai atrodo grafikas, kurį radau straipsnyje apie „begalinį“ ekonomikos augimą. Lyginamas BVP ir ekologinės problemos:yoke-growth-graph

Įdomi koreliacija, ar ne?

O kas bus kai baigsis resursai? Gyvensim iš iPhone applikacijų pardavimo ar internetinės reklamos? 🙂 Mano akimis, bet kokiu atveju bus perversmas, ir ne tik pasaulėtvarkos, bet ir pasaulėžiūros, nes dabartinė mąstysena yra trumpalaikė ir ateities neturi. Klausimas tik kada tai įvyks ir kokiu būdų. Ar bus revoliucija ir karas dėl maisto ar visgi atsiras politikų „su kiaušiniais“, kurie išdrįs pradėti griauti dabartinę santvarką palengva ir mažiau skausmingai.

Atsakingai pareiškiu, kad su ekonomika susipažinęs tik iš „bendro išsilavinimo“ ir šis įrašas nepretenduoja į mokslinį darbą (kaip ir kiti įrašai :)). Gerbiu Nerijų Mačiulį ir kitus iškilius ekonomikos analitikus, tačiau man paprasčiausiai nesueina galai 🙂

Žymos:,

3 komentarai

  1. tomasjkn sakė:

    Re: Labai įdomiai atrodo grafikas
    Na be tų GDP aspektų apie kuriuos plepėjom, dar lengvai pakritikuosiu dėl paskutinių grafikų.
    Per lengva ranka visokie interneto autoriai dėlioja tokius grafikus, bandydami kažką imply’inti – aišku kiekvienas iš savo varpinės.
    Tokia pat lengva ranka galima būtų teigti, kad visos mūsų bėdos kyla dėl piratų skaičiaus mažėjimo per paskutinius 2 šimtmečius:
    http://www.venganza.org/images/PiratesVsTemp.png

    Čia iš šito satyrinio straipsniuko:
    http://www.venganza.org/about/open-letter/

  2. Paule Z sakė:

    Kaip mes galime sau padet individualiu lygiu?
    „Sustainable living“ ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *